Cicuta virosa L.
Daugiametis, 50—150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vagotas, tuščiaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai 3 kartus plunksniški, gležni, ilgakočiai. Žiedai balti, sudėtiniame skėtyje. Vaisius apvalus, dvisėklis, rudai geltonas, širdišku pamatu. Žydi birželio—rugsėjo mėn.
Auga dumblingose balose, upių senvagėse, užaugančių ežerų pakraščiuose. Šiaurvakariniuose rajonuose beveik neauga, kitur apyretė arba dažna.
Žolėje yra 0,08%, šakniastiebiuose ir šaknyse — 0,16— 0,27%, vaisiuose — 0,19% kumarinų, antžeminėse dalyse — rauginių medžiagų, saponinų, flavonoidų. Vaisiuose yra 1,2—2,49%, šaknyse — iki 0,3% eterinio aliejaus. Žaliose nuokanos šaknyse ir šakniastiebiuose yra 0,2%, džiovintose 3,5% labai nuodingų alkaloidų cikutoksino, cikutino, konijino, cikutolio ir dervų. Tai vienas iš nuodingiausių augalų mūsų šalyje.