Convallaria majalis L.
Daugiametis, 25—30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, belapis, plikas, dažniausiai pusiau apvalus arba trikampis. Lapai pamatiniai, 2—3, 9—25 cm ilgio, 5—9 cm pločio, ilgakočiai, pliki. Žiedai balti (yra formų su raudonais arba rožiniais), kvapūs, nusvirę, vienašalėse kekėse. Vaisius — rausvai oranžinė uoga. Sėklos apvalios, šviesiai gelsvos.
Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Žydėti pradeda po 8 metų.
Auga lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose, dažnai sudaro sąžalynus. Randama visuose šalies rajonuose. Auginama darželiuose, kapinėse, gėlynuose kaip dekoratyvinis augalas.
Vaistams vartojami žiedynai, žolė ir lapai, nupjauti augalams žydint. Visose augalo dalyse yra širdį veikiančių glikozidų: žieduose — konvaliatoksino, lapuose — konvaliatoksino (0,05—0,057%).
Visos pakalnutės dalys nuodingos žmonėms, gyvūnams, paukščiams, net žiedų kvapas veikia širdį. Neskinkime jos žiedų ir nelaikykime puokščių namuose, ligoninėse, vaikų darželiuose.