Polemonium coeruleum L.
Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vienas arba keli, statūs, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki, tik žiedyno srityje apaugę liaukiniais plaukeliais, tuščiaviduriai. Lapai pražanginiai, sudėtiniai, neporomis plunksniški, skroteliniai ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai, viršūniniai bekočiai. Žiedai pavieniai, viršūninėse šluotelėse, kvapūs. Vainikėlis ryškiai mėlynas, žydras, tamsiai violetinis arba baltas. Vaisius — rutuliška, daugiasėklė trilizdė dėžutė. Sėklos trikampiškos, tamsiai rudos, raukšlėtu paviršiumi, 3 mm ilgio.
Žydi gegužės—liepos mėn. Sėklos pradeda bręsti po 40—50 dienų nuo žydėjimo pradžios. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
Auga šlapiose pievose, vandens telkinių pakrantėse, pamiškėse, krūmuose. Dažnesnis rytiniuose rajonuose, kitur retas. Auginamas darželiuose, kapinėse. Vaistams vartojamos požeminės augalo dalys. Jos kasamos rudenį.
Žaliavoje yra 20—30% triterpeninių saponinų, 1,28% dervų, organinių rūgščių, riebalų, eterinio aliejaus, krakmolo, mineralinių ir kitokių medžiagų. Augalas dekoratyvus, medingas.