Paprastoji juodgalvė (Prunella vulgaris L.)

Tankus, trumpas, cilindriškas, galvutės pavidalo žiedynas sudarytas iš kelių žiedų menturių. Viršutinių lapų pora arti žiedyno. Tamsi jo spalva nuo rudų ar juodų plačių pažiedžių. Taurelė 1,5—2 kartus trumpesnė už vainikėlį. Vainikėlis dvilūpis, violetinis arba baltas, iki 1,5 cm ilgio. Žydi visą vasarą ir rudenį. Vaisiai — tribriauniai, blizgantys riešutėliai.
Stiebas status, keturbriaunis, 10—40 cm aukščio, dažniausiai nešakotas. Lapai priešiniai, beveik visi su kotais, bekočiai tik viršutiniai, išaugę prie žiedyno pagrindo. Daugiametė, retai vienmetė. Sėklas išnešioja gyvūnai (en-dozoochorija). Plinta ir įsišaknijančiomis palaipomis. Auga pievose, ganyklose, dirvonuose, miško aikštelėse, pakelėse, pagrioviuose, drėgnuose, azoto gausiuose dirvožemiuose.
Žiedus apdulkina bitės, kamanės, rinkdamos nektarą. Vaistinis augalas. Apie jo gydomąsias savybes liudija ir kai kurie vardai — prietvaro žolė, kaklažolė, kaklinyčios. Į paprastąją labai panaši didžiažiedė juodgalvė (p. giandiflora), bet šios vainikėlio vamzdelis 2—2,7 cm ilgio, taurelė 3 kartus trumpesnė už vainikėlį. Viršutinė lapų pora toliau nuo žiedyno. Augalas retas, auga tik pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose, pamiškėse ir šviesiuose miškuose.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *