Žiedai tankiose, pailgose viršūninėse kekėse. Paskiras žiedas profiliu ir spalvomis kiek primena žvakės liepsną — pailgas, gelsvas, su tamsesniu viduriu. Iš tiesų keistokas žiedas — netaisyklingas, dvilūpis. Viršutinė lūpa išlinkusi aukštyn, apatinė triskiautė, su ilgu pentinu, ties vainikėlio žiotimis išsigaubusi. Taip apsaugomas žiedo vidus nuo darganų. Žydi per visą vasarą. Vaisius — pailgai kiaušiniška, ilgesnė už taurelę dvilizdė dėžutė. Stiebas status, kartais šakotas, arčiau viršūnės lipnus, tankiai apaugęs lapais. Lapai pailgi, lygiakraščiai. Dar nepražydus žiedams augalas kiek panašus į liną, dėl to linažole ir vadinamas. Daugiametis augalas su gilia šaknimi. Dauginasi plokščiomis, disko pavidalo, vėjo išnešiojamomis sėklomis. Auga pakelėse, dirvonuose, laukuose ir palaukėse, bergždynuose, ganyklose, sausuose miškuose, lengvesniuose dirvožemiuose.
Žiedus apdulkina kamanės. Tik jos gali pasiekti nektarą pentino dugne, kartu palikdamos ant purkos dulkeles, nubirusias ant nugarėlės nuo kito žiedo. Kai kurie vabzdžiai įsigudrina pasmaguriauti nektaru tiesesniu keliu — prakanda pentino viršūnę.
Augalas dažinis. Seniau jis buvo vartojamas medicinoje. Pašaras menkas, jis netgi nuodingas galvijams ir arkliams.