Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris L.)

Šluotelės pavidalo žiedyną sudaro krūvelės smulkių, gelsvai žalių žiedų. Atskiro žiedo sandarą plika akimi sunku įžiūrėti, tik matyti, kad beveik visos žiedo dalys iš dalies suaugusios. Pirmieji žiedai pasirodo gegužės mėn., tačiau pats žydėjimas būna birželio mėn., žydi liepos ir net rugpjūčio mėn. Nušienautose ir nuganytose pievose pražysta pakartotinai.
Augalas neaukštas, retai viršija 30 cm. Stiebas kylantis ar kiek pagulęs. Labai saviti lapai — apskriti ar inkstiški, skiautėti ir klostyti, neretai sudaro lyg ir piltuvėlį, kuriame ilgai išsilaiko nakties rasa. Nuo to ir kilęs augalo vardas. Lietuviškai ši žolė dar vadinama kiškio sermėgėle, parasonėliais, pievos panelėmis, rasakritomis, raskilomis ir kt. Lotyniškas augalo vardas susijęs su alchemikais. Mat šie bandymams vartojo rasakilos lapuose susitelkusį vandenį.
Daugiametis augalas su storu šakniastiebiu. Mūsų daugiametės žolės, sudygusios iš sėklų, dažniausiai žydi antraisiais gyvenimo metais, o rasakila pražysta tik devintaisiais metais.
Auga pievose, dirvonuose, pakelėse, miško aikštelėse, paupių šlaituose, papelkiuose, įvairaus drėgnumo vietose.
Rasakila patraukia dėmesį savita išvaizda, jos lapo motyvais gotikinio meno kūrėjai lipdė pastatų sienų ornamentus. Seniau buvo vartojama vaistams. Pašaras menkas, tačiau nedideliais kiekiais, ypač vasaros pradžioje ar pabaigoje ganyklose nuėdama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.