Žiedai visi vienodi, vamzdiški, geltonai rausvi, stambokuose (iki 3 cm skersmens) graižuose. Skraistė pusrutulio formos, jos lapeliai skirtingi, sudaro kelias eiles. Išorinių eilių lapeliai pailgi, dygliuotais danteliais, vidinių — žali, rudi ar tamsiai raudoni, giliai dantyti, šakotais dygliais. Vidinės eilės skraistlapiai plėveliniai, gelsvi, blizgantys, ilgesni už kraštinius, atsilošę ir primena liežuviškus graižo kraštinius žiedelius. Pražysta birželio mėn., žydi iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — plaukuoti lukštavaisiai su skristukais. Stiebas vidutiniškai 0,5 m aukščio, status, dažniausiai šakojasi aukščiau vidurio. Lapai pailgi, siauroki, dantytais kraštais, dygliuoti. Dvimetis augalas, žydintis vieną kartą gyvenime. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas. Auga dirvonuose, sausuose žvyringuose šlaituose, sauspievėse, sausų miškų retmėse, kalkinguose, gerai vėdinamuose dirvožemiuose.
Nevystantys plėveliniai skraistlapiai labai puošia karliną, įspūdingos būna sausos puokštės. Lietuviškoje botaninėje literatūroje ji kartais vadinama sausažiedžiu ar sausūniu, bet šiais vardais vadinamos ir kitos dekoratyvios rūšys, auginamos darželiuose.