Augalas kilęs iš Pietų Europos, bet gana anksti per Alpes pateko ir į vidutinio klimato juostą. Jau senovės graikai ir romėnai žavėjosi sėjamosios petražolės gydomosiomis ir prieskoninėmis savybėmis. Trumpam primiršta, penkioliktajame šimtmetyje petražolė buvo atrasta kulinarų.
Sėjamoji petražolė yra dvimetė, taigi pirmaisiais metais išauga šaknis ir lapų rozetė, o kitą vasarą – iki 60 cm aukščio stiebas su gelsvais žaliais žiedų skėčiais. Kai tik sėklos subręsta, lapai daugiau nebeauga. Šaknyse ir lapuose yra daug vitamino C. Juose yra ir svarbių mineralų, tokių kaip kalcis ir geležis bei eterinių aliejų. Sėklose yra ypač daug į kamparą panašios medžiagos.
Augavietė gali būti tiek saulėta, tiek esanti daliniame pavėsyje. Kad derlius būtų gausus, dirvožemyje turi būti daug maistingųjų medžiagų, pakankamai drėgmės, jis turi būti giliai įdirbtas.
Lapines petražoles jau nuo kovo vidurio galima sėti tiesiai į lysvę, geriausia eilutėmis 15-20 cm atstumu. Dalimis sėjant iki pat vasaros visą laiką turėsite šviežių lapų. Šakninės petražolės sėjamos 4 savaitėmis vėliau, kai dirva jau įšilusi. Kadangi sėklos dygsta keletą savaičių, jas galima sumaišyti su ridikų sėklomis, kurios sudygsta žymiai greičiau. Taip paženklinsite vietą, kurioje pasėjote. Dirvožemis turi būti pakankamai drėgnas, bet nei sėklos, nei augalai nepakenčia įmirkusio dirvožemio. Vėlai pasėtos petražolės dar ir žiemą išlieka žalios, jei pridengiamos šakomis ar plėvele. Jas galima auginti ir vazonuose ant palangės.
Nuo stambių augalų galima nuolat skinti lapus, kuriuos galima ir užšaldyti. Šaknys iškasamos vėlai rudenį ir laikomos smėlyje. Vėsiame rūsyje jos laikosi gana ilgai. Šaknų gabalėlius taip pat galima sušaldyti arba sudžiovinti.
Lapai vartojami sriuboms, padažams ir kiaušinių patiekalams paskaninti. Jais taip pat apibarstomos bulvės, daržovių patiekalai ir salotos. Petražoles tinka sutrinti su varške ir sviestu, jos pagardins šių patiekalų skonį. Šviežios petražolės į patiekalus dedama prieš patiekiant, nes verdant suyra vitaminai. Šaknis į sriubą ar troškinius galima dėti gaminant.
Petražolėje yra gausu vitamino C. Ji vartojama kraujui nuo kenksmingų medžiagų valyti ir šlapimui varyti, taip pat kraujo gamybai skatinti.
Petražolių aliejus naudojamas gaminant kvepalus. Šviežios petražolių sultys slopina uždegimą, jomis galima tepti spuoguotą odą.
Ypač garbanotus lapus turinčios petražolės dailiai atrodo terakotos vazonuose balkone arba terasoje.
Valantis skystis spuoguotam veidui
2 šaukštus susmulkintų petražolių užplikyti puodeliu pipirmėtės arbatos ir uždengus palaikyti 30 min. Tada skystį perkošti. Juo suvilgius vatos tamponą tepti nupraustą veidą.