Valgomasis krienas

Armoracia rusticana

Botaninis aprašymas:
Daugiametis 60-120cm aukščio augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storos, mėsingos. Stiebas status, briaunotas, plikas, tuščiaviduris. Pamatiniai lapai ilgakočiai, dideli, iki 30-60cm ilgio, pailgai kiaušiniški, plunksniškai iškarpyti, karbuoti, viršutiniai- bekočiai, lancetiški arba linijiški. Visas augalas plikas. Žiedai balti, 5-7mm ilgio, susitelkę į daugiažiedes kekes. Žydi gegužės-liepos mėnesiais. Vaisiaipailgai elipsiškos ankštaros. Viename lizde paprastai būna 4 lygiais paviršiais sėklos, kurios
subręsta labai retai. Maistinis, prieskoninis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Beveik visa Europa, Kaukazas, Vakarų ir Rytų Sibiras. Kilęs iš Pietryčių Europos. Lietuvoje auginamas soduose, sodybų daržuose, laukuose kaip prieskoninis augalas(dėl šaknų). Auga buvusių sodybų vietose. Adventyvinis(sulaukėjęs ir užneštinis) augalas. Sulaukėjęs auga laukuose, paupiuose, drėgnose vietose, dykvietėse. Sutinkamas visoje respublikoje. Dažnas.

Auginimas:
Krienams auginti tinka vidutinio sunkumo priesmėlio arba lengvo priemolio, humusinga, puri, giliai įdirbta dirva. Mėgsta tręšimą mėšlu. Dauginama rudenį paruoštais šaknų auginiais. Jei jie bus sodinami pavasarį(balandžio mėnesį), per žiemą laikomi smėlyje. Vasarą dirva giliai purenama, kad mažiau išsivystytų šoninių šaknų. Šaknis kasant dalis jų pasilieka dirvoje, pavasarį atželia ir susidaro nauji kerai, todėl net nedauginant krienai toje pačioje vietoje auga daugelį metų.
* * *
Vaisių žaliavai vartojamos krienų šaknys. Jos kasamos rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio arba vegetacijos pradžioje balandžio mėnesį. Krienų šaknys ilgos ir kasamos kastuvais, o didesniuose plotuose- verstuvais. Jos laikomos smėlyje, drėgnoje ir vėsioje vietoje. Vartojama 6-8
mėnesius. Šaknyse yra eterinio aliejaus(0,4-1,0%). Krienas priklauso fitoncidus kaupiančiųjų augalų grupei. Fitoncidinės savybės priklauso nuo šaknų sultyse esamos antibiotinės medžiagos- lizocimo, kuris ardo bakterijų ląstelių apvalkalėlius. Be to, krienai turi daug vitamino C(iki 200mg%, lapuose- iki 350mg%), mineralinių druskų(daugiausia kalcio, kalio, fosforo), glikozido sinigrino, kuris turi eterinio garstyčių aliejaus(nuo jo priklauso krienų skonis), alkaloidų, fitoncidų, fermentų ir kitko.

Vartojimas medicinoje
Krienai veikia kaip antiseptikai, diuretikai, didinantys kraujotakos greitį ir gerinantys virškinimą. Jų preparatai vartojami sergant infekcinėmis plaučių ligomis, šlapimtakių, šlapimo pūslės akmenlige, esant pabrinkimams, atsiradusiems ne dėl inkstų veiklos sutrikimo. Krienai žadina apetitą ir gerina žarnyno veiklą. Naudojami kaip atsikosėjimą lengvinantys, šlapimą varantys, cukraus kiekį mažinantys vaistai.

Liaudies medicinoje
Nuo seno krienai naudojami liaudies medicinoje. Jie puikiai naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Krienais galima gydyti tulžies latakų, žarnyno ligas, raumenų uždegimus. Sergant angina, burnos ir gerklės uždegimais, galima skalauti vandeniu praskiestomis krienų sultimis(1:20). Jomis taip pat naikinamos strazdanos bei pigmentinės dėmės. Susmulkintos šaknys naudojamos aplikacijoms, gydant sąnarių ir odos uždegimus, sumušimus, dermintomikozes; šaknų tyrelė – negyjančioms žaizdoms gydyti. Pavilgai ir krienų masės kaukės naudojamos kosmetikoje pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms šalinti, o mišinyje su tarkuotais obuoliais- suglebusiai, poringai odai atgaivinti.

Kosuliui, bronchinei astmai ir peršalimui gydyti
❖ Sumaišyti šaukštą šviežiai sutarkuotų krienų ir 3 šaukštus medaus. Šio mišinio vartoti po šaukštelį 5 kartus per dieną.

Sutrikus virškinimui
❖ Šaukštelį sutrintų krienų įmaišyti į stiklinę šilto pieno ir gerti vakare vieną kartą per dieną.

Krienų sultys
❖ Kai skauda dantis, burną skalauti vandeniu praskiestomis sultimis(1:1).
❖ Jeigu prasidėjo burnos gleivinės uždegimas ar angina, burną ir gerklę galima skalauti vandeniu praskiestomis krienų sultimis.

Krienų kompresai
❖ Sergant sąnarių, raumenų uždegimais dėti tarkuotų krienų kompresus.
❖ Sušalus arba permirkus profilaktiškai ant pėdų ir kelių dėti karštus tarkuotų krienų kompresus.

Maistui
Šviežios krienų šaknys vartojamos kaip uždaras žuvies ir kiaušinių patiekalams, užkandžiams, padažams, konservuojant agurkus, pomidorus, sūdant grybus. Net mažytis jo gabalėlis, įdėtas į sūrymą, marinatą, gelbsti nuo perrūgimo, sugedimo ir gerina produktų skonį. Krienuose esantis garstyčių aliejus neleidžia veistis bakterijoms ir pelėsiams. Žiemą galima vartoti ir džiovintas krienų šaknis. Iš jaunų švelnių lapų gaminamos salotos.
-Dėl fitoncidų gausos krienai turi antimikrobinių savybių. Išvykose neturint šaldytuvo, maisto produktai geriau laikysis, jeigu juos pabarstysime smulkintomis krienų šaknimis.
– Krienų negalima virti, jų užberiama ant paruošto valgio.

Krienų lapų ir agurkų salotos
Produktai: 100g krienų lapų, agurkas, krapų ir petražolių lapų, šaukštas grietinės, druskos.
❖ Jaunus krienų lapus smulkiai supjaustyti, įdėti smulkiai pjaustytų šviežių agurkų, krapų ir petražolių lapų, druskos, grietinės.

Grietinės padažas su krienais
Produktai: 100g krienų, 2 šaukštai grietinės, druskos, cukraus.
❖ Krieno šaknį nulupti, nuplauti, sutarkuoti ir sumaišyti su grietine, druska ir cukrumi. Valgyli su mėsa, šaltiena, šalta žuvimi.

Kitos panaudojimo sritys

– Krienai padeda ilgiau išsaugoti šviežias agrastų, vynuogių, serbentų uogas. Ant laikomų obuolių taip pat galima dėti krienų, nes iš vaisių greičiau išlenda obuolinio vaisėdžio vikšrai, o patys vaisiai mažiau pūva.
– Jei vasaros metu ilgesnį laiką norite apsaugoti pieną nuo surūgimo, reikia įlašinti truputį krienų sulčių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *