Žirniai – sodinimas, auginimas ir paruošimas

zirniaiDėl žirnių kilmės vieningos nuomonės nėra. Vieni autoriai teigia, kad jie kilę iš Afrikos, kiti jų tėvyne laiko pietų Rusiją, Krymą, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantes, Vidurinę Aziją, Indiją, Iraną ir Etiopiją, kadangi šiose vietose iki šiol auga laukiniai žirniai.

Žirniai Šveicarijoje buvo auginami akmens amžiuje. Daug buvo auginama Senojoje Indijoje ir Senojoje Kinijoje, kur buvo laikomi derlingumo ir turtingumo simboliu.

Senovės Graikijoje bei Romoje žirniai buvo nepakeičiamas maistas neturtingiesiems. Iš paprastųjų žirnių XVI a. buvo išvesti saldūs žalieji žirniai. Pirmieji juos sėkmingai pradėjo auginti olandai. Vokietijoje daug žirnių buvo auginama Karolio Didžiojo valdymo metais (viduramžių pradžioje). XIX a. vokiečių kareivių kasdieniniu maisto produktu buvo žirnių dešra. XVI a. žirnius su pakepintais lašiniais Prancūzijoje mielai valgė ir karaliai, ir paprasti miestiečiai.

Žirnių paruošimas ir naudojimas

Anglijoje žirniai dar buvo didelė retenybė, tačiau XVII a. jau auginami prie Londono esančiuose daržuose. Iki šių dienų ten be žirnių neapsieina iškilmingi pietūs. Vokietijoje tuo laiku, kad paskatintų žmones auginti žirnius, buvo skiriama speciali premija už į turgų pristatytą pirmą žirnių krepšį. Lietuvoje pradėti auginti maždaug prieš 400 metų. Iš pradžių buvo paplitę dirviniai žirniai (peliuškos). Jų sėklos rudos arba rainos, žiedai rausvai violetiniai. Dabar mūsų sklypuose auginami tik daržo žirniai, kurių sėklos baltai gelsvos arba žalsvos spalvos, o žiedai balti. Tai mėgstamiausia vaikų daržovė.

Žirniai, kaip ir kiti ankštiniai augalai, yra maistingi, kaloringi. Juose yra cukraus, krakmolo, azotinių medžiagų, celiuliozės, vitaminų: C, PP, B1, B2, karotino (provitamino A). Be to, daržo žirniuose gausu kalio, fosforo, magnio, geležies ir kalcio druskų. Baltymų yra ne mažiau negu mėsoje, o svarbiausia, kad juose yra žmogaus organizmui labai reikalingų aminorūgščių.

Subrendę žirniai valgomi virti, dedami į įvairias mišraines, konservuojami. Nesubrendusios žalios sėklos valgomos šviežios ir konservuotos. Konservuoti žirneliai tinka prie mėsos, žuvies bei kitų patiekalų.

Žirnių gydomosios savybės

Žalieji žirneliai dėl vertingų maistinių savybių dažnai skiriami dietinei mitybai. Gydymo tikslams plačiai netaikomi. Liaudies medicinoje žirnių virkščių arba sėklų nuoviras vartojamas kaip šlapimą varanti priemonė gydant inkstų akmenligę. Žirnių miltų kompresai minkština šunvotes.

Žirnių sėja

Auginimo sąlygoms žirniai nereiklūs, tačiau nemėgsta rūgščių dirvų. Sėjami anksti pavasarį, nes vėliau pasėtus puola kenkėjai. Sėjami 5-6 cm gyliu. Žirniai pradeda dygti esant 4-8 °C, o jų lapai ir stiebai pakenčia iki 6 °C šalnas. Darže žirnius geriausia sėti išilgai lysvės dviem eilėmis, paliekant nuo kraštų 10 cm atstumą. Kad žirniai augdami neišgultų, lysvėje iš vidaus pusės susmeikime atramas. Pirmiau, jeigu reikia, išretinkime, išravėkime ir supurenkime tarpus. Retindami palikime tarp augalų 13-15 cm tarpus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *