Pupos – sodinimas, auginimas ir paruošimas

puposPupos – labai sena daržovė. Spėjama, kad jos kilusios iš laukinių pupų, augusių prie Viduržemio jūros, o iš ten pateko į Europą. Centrinėje Europoje pupų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Biblijoje yra duomenų, kad Palestinoje pupos buvo auginamos I tūkstantmetyje prieš mūsų erą, viešpataujant Saliamonui.

Įvairiose šalyse skirtingu laikotarpiu pupos buvo nevienodai vertinamos. Senovės Egipte į pupas buvo žiūrima su prietaringa baime. Šventikams buvo uždrausta jas valgyti. Egiptiečiai manė, kad ant pupų žiedų vainiklapių esančios juodos dėmės yra mirties simbolis.

Įdomiai pupas vertino senovės graikai. Jie iš pupų gamino įvairius valgius, tačiau augindami parduodami arba pirkdami būtinai nešdavo dievams auką.

Senovės romėnams pupos buvo pagrindinis maisto produktas. Išrinkti teisėjais garbingi romenai turėdavo surengti šventę, kurios metu važinėdami po miestą rieškučiomis mėtydavo miniai pupas.

Europiečiai kepdavo su pupomis naujametinį pyragą. Vokietijoje maistui pupos buvo vartojamos dar prieš mūsų erą, nors nebuvo labai mėgstamos. Šiuo metu Rumunijoje ir Bulgarijoje gaminama daug nacionalinių patiekalų su pupomis.

Pupų maistinės savybės

Pas mus daržo pupų auginama nedaug, nors jos yra labai maistingos, o pupų baltymus žmogaus organizmas labai gerai įsisavina. Pupose yra aminorūgščių, kurių gyvulių ir žmogaus organizmas nesintetina, be to, vitamino C, B grupės vitaminų, provitamino A ir įvairių fermentų.

Pupų panaudojimas

Iš pupų galima paruošti įvairių patiekalų. Jos verdamos, troškinamos su lašiniais arba su sviestu, daromas garnyras bei verdamos sriubos. Pupos yra dietinis maisto produktas sergantiems kepenų, inkstų bei žarnyno uždegimu, tačiau nepatartina valgyti sergantiems podagra, nes jos turi daug purinų. Negalima valgyti nevirtų ar blogai išvirtų pupų, nes jose yra toksinių medžiagų, todėl nuo didesnio kiekio galima apsinuodyti. Verdant toksinės medžiagos suyra.

Pupų sodinimas

Pupos šilumai ir kitoms auginimo sąlygoms nėra reiklios, tiktai nemėgsta rūgščių dirvų. Gali augti 5 °C temperatūroje ir iškenčia iki – 6 °C šalnas. Atskiro ploto galima neskirti, o sodinti kartu su bulvėmis, tos pačios duobutės viename šone įdėjus bulvę, o kitame – pupą. Auginant atskirai, sodinkime 6-8 cm gyliu eilėmis, palikdami 40 cm atstumą tarp eilių ir 12-15 cm tarp augalų. Pupomis galime apsodinti šilumamėgėms dar­žovėms (agurkams, pupelėms, pomidorams) skirtą plotą.

  3 comments for “Pupos – sodinimas, auginimas ir paruošimas

  1. pupa21
    2011/01/28 at 17:05

    Ar gali buti, kad apsinuodijau raudonosiomis pupelemis (manau, ne itin gerai jos isvire) jei po keliu valandu po ju valgymo, svaigsta galva, pilvas issiputes, regejimas labai blogas ir reakcija smarkiai suletejusi? Taciau nera bloga…

    • Artiom
      2019/03/31 at 13:16

      Visi ankštiniai, išskyrus žaliuosius žirnelius, privalo būti pilnai išvirti. Kitaip galima apsinuodyti. Pačiam neteko, bet skaičiau, kad tai įmanoma. Raudonos pupelės turi kažkokių toksinių medžiagų, todėl būtina virti, kol visai suminkštės.

  2. atsako, Sandra
    2014/11/22 at 18:01

    Pupelės turi daug baltymų, nemanau, kad apsinuodijote, gal organizmas sunkiai toleruoja baltymų skaidymą, tad virškinimas sulėtėjo, bandykite išgerti parūgštinto vandens.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.