Daržinė pupelė

Phaseolus vulgaris

Botaninis aprašymas:
Vienametis nuo 20-40cm iki 2-3m aukščio augalas. Šaknis liemeninė ir šakota. Stiebas status, gulsčias ar vijoklinis, dažniausiai apaugęs plaukeliais. Lapai neporomis plunksniški, trilapiai; jų lapeliai kiaušiniški, smailiaviršūniai. Žiedai balti arba rožiniai, po 2-5 susitelkę pažastiniuose žiedynuose. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Savidulkis augalas. Vaisius- pupa. Joje, nelygu veislė, yra įvairaus dydžio spalvoti grūdai.

Paplitimas:
Labai senas kultūrinis augalas. Kilęs iš Pietų ir Vidurio Amerikos. Europoje auginamas nuo 1542m. Lietuvoje kaip maistinis augalas auginamas daržuose, laukuose. Pagal stiebo aukštį pupelės skirstomos į krūmines ir vijoklines, o pagal maistui vartojimo pobūdį- į grūdines(vartojamos subrendusios sėklos) ir šparagines(valgomos jaunos ankštys, kol jose nesubrendusios sėklos).

Auginimas:
Pupelės geriausiai dera lengvose ir vidutinio sunkumo, bet gerai įdirbtose puriose dirvose. Tręšiamos mineralinėmis trąšomis. Pupelės yra šilumamėgis augalas ir į atvirą dirvą sėjamos gegužės antroje pusėje, alyvoms sužydėjus. Geriausiai sėti 2 eilių juostomis, paliekant tarp eilių 20cm, tarp juostų- 50-60cm, tarp augalų eilėje- 5-7cm. Sėjama 3-4cm gyliu. Pupeles reikia kaupti. Apkauptos tvirčiau laikosi ir neišvirsta nuo lietaus ir vėjo. Pirmą kartą kaupiama iki apatinio lapo pagrindo, antrą kartą- šiek tiek
aukščiau. Per vegetaciją dirva turi būti puri ir nepiktžolėta.
* * *
Vaistams vartojamos pupelių ankštys. Jos išaižomos ir tuojau džiovinamos pavėsyje. Pupelių grūduose labai daug baltymų(iki 20%), kurių sudėtyje yra nepakeičiamų aminorūgščių: arginino, histino, lizino, metionino, 50% angliavandenių, mineralinių druskų, vitamino C. Taip pat yra ląstelienos, riebalų, inulino, flavonoidų, organinių rūgščių, B grupės vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų. Baltymų kiekiu pupelės pranoksta kai kurių rūšių mėsą ir žuvį.

Vartojimas medicinoje
Pupelės skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Pupelių tyrelė, kaip dietinis maistas, tinka sergant gastritu, kai sumažėjusi skrandžio sulčių sekrecija. Ankščių vandens antpilu ar nuoviru gydomos inkstų ir šlapimo pūslės ligos, hipertonija, lėtinis reumatas, podagra. Pupelių ankštyse yra daug arginino, kuris cukriniu diabetu sergančių ligonių medžiagų apykaitą veikia panašiai kaip insulinas.

Liaudies medicinoje
Pupelių tyrės naudingos sergant ateroskleroze, sutrikus širdies ritmui, sergant hipacidiniu gastritu.
– Pupelių miltai naikina mikrobus. Jie vartojami kaip pabarstas opoms ir egzemoms gydyti.
– Pupelių ankščių nuoviras arba derinys su mėlynių lapais vartojamas sergant lengvomis ir vidutinio sunkumo cukrinio diabeto formomis.
– Kartais iš pupelių miltų ir medaus daromi paplotėliai, kurie dedami ant pūlinių ir furunkulų, kad jie greičiau pribręstų.
– Kaukaze sausų pupelių nuoviro duodama vaikams nuo viduriavimo.

Nuo cukraligės
❖ 2 šaukštus susmulkintų sausų pupelių ankščių išvirti 0,5l vandens. Gautą nuovirą išgerti lygiomis dalimis per dieną.

Varo šlapimą, naikina bakterijas
❖ Lygiomis dalimis sumaišyti sausas pupelių ankštis ir meškauogių lapus, susmulkinti. 2 šaukštelius šio mišinio užplikyti 1/2 l verdančio vandens, leisti 15min pritraukti, nukošti. Gerti arbatą mažais gurkšneliais nuo ryto iki
vakaro.

Sergant podagra, esant patinimams
❖ Šaukštą susmulkintų pupelių ankščių užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens, 2val šiltai palaikyti, kad pritrauktų, nukošti ir gerti po 50ml 3-4 kartus per dieną.

Pupelių milteliai
❖ Gydo opas ir egzemas.

Maistui
Vartojamos žalios(šparaginių pupelių) ankštys arba išdžiovintos sėklos.
– Žalių(neprinokusių), nevirtų pupelių vartoti negalima, nes jomis galima apsinuodyti.
– Prieš verdant sausas pupeles, jas reikia išmirkyti vandenyje. Pašildomos jau išvirtos pupelės.

Virtų pupelių salotos
Produktai: 3 stiklinės virtų pupelių, svogūnas, česnako skiltelė, 4šaukštai aliejaus, pagal skonį citrinos rūgšties, druskos.
❖ Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinti aliejuje, kol pagels. Česnaką supjaustyti smulkiai ir suberti į jau pakepintus svogūnus. Pupeles pasūdyti, parūgštinti ir, užpylus pakepintu svogūnu bei česnaku, gerai išmaišyti.

Pupelių sriuba
Produktai: 100g pupelių, svogūnas, petražolės šaknis, morka, 2 bulvės, šaukštas sviesto, šaukštelis pomidorų pastos, druskos, pipirų, krapų lapų, grietinės. ❖ Pupeles 3-4val pamirkyti ir užkaisti. Prieskonines daržoves ir svogūnus smulkiai supjaustyti, pakepinti svieste su pomidorų pasta, sudėti į sriubą, įdėti bulvių, druskos, pipirų ir išvirti. Valgyti su grietine ir krapais.

Pupelių maltinukai
Produktai: 2 stiklinės virtų pupelių, svogūnas, šaukštas riebalų, 4 kiaušiniai, 2 šaukštai miltų, stiklinė džiūvėsėlių, stiklinė krienų padažo, riebalų kepti, pagal skonį pipirų,
druskos.
❖ Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinti riebaluose, užpilti ant pupelių ir sumaišyti. Po to viską sumalti mėsmale. Į masę įmušti 3 kiaušinius, suberti miltus, truputį druskos, pipirų ir gerai išmaišyti. Padaryti maltinukus. Juos pavilgyti išplaktame kiaušinyje ir apvolioti džiūvėsėliuose. Dėti į karštus riebalus ir apkepti abi puses. Valgyti karštus su krienų padažu.

Pupelių apkepas su kiaušiniais
❖ Pasūdytame vandenyje išvirtas pupeles išversti į sviestu pateptą keptuvę, apšlakstyti aliejumi ir užpilti su grietine išplaktais kiaušiniais. Kepti orkaitėje ir patiekti karštą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.