Paprastasis raudonėlis

Origanum vulgare L. (Lūpažiedžių šeima)

Paprastasis raudonėlis yra daugiametis žolinis augalas. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai pailgai kiaušiniški, kotuoti. Žiedai smulkūs, violetiškai rausvi, susitelkę išsiskleidusią skydiška šluotele. Augalas žydi birželio-rugsėjo mėn.

Auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose, pievose, miškuose. Paprastasis raudonėlis auginamas soduose, darželiuose kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Jam tinka saulėta vieta ir kiek derlingesnė dirva. Dauginasi sėklomis, kurios sudygsta per 10-12 dienų. Raudonėlį galima dauginti daigais. Rudenį arba pavasarį reikia persodinti į nuolatinę augimo vietą – plantaciją. Vienoje vietoje augalas gali augti 10 ir daugiau metų.

Vaistams augalas pjaunamas 20-30 cm nuo žemės paviršiaus, kai pražysta. Žolė paskleidžiama 6-8 cm sluoksniu ir džiovinama nuo saulės apsaugotoje pastogėje ar dirbtinėje džiovykloje, kur temperatūra neviršija +35-40°C. Džiovinta žaliava yra natūralios spalvos, stipraus aromatingo kvapo, kartoko, aitraus skonio, tinkama vartoti metus. Laikoma trilitriniuose stiklainiuose.

Raudonėlio vaistinėje žaliavoje yra 0,4-1,2% eterinio aliejaus, tanidų, vitamino C (askorbininės rūgšties) – stiebuose – 58 mg%, lapuose – 565 mg%, žieduose – 166 mg%. Be to, esama karotino, mineralinių druskų, organinių rūgščių. Raudonėlio sėklose yra iki 28% džiūstančių riebalų ir kt.

Veikliosios paprastojo raudonėlio medžiagos veikia antiseptiškai, slopina uždegimus, mažina skausmą, švelniai stabdo kraujavimą. Jo užpilu gydomas sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Be to, raudonėlis skatina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, gerina apetitą, žarnyno peristaltiką, šlapimo išsiskyrimą. Patariamąjį vartoti, jei užkietėja viduriai, pučia vidurius, sumažėja tulžies sekrecija. Nustatyta, kad raudonėlyje esančios medžiagos turi raminamųjų ir spazmus atpalaiduojančių savybių. Vartojama padidėjus nervingumui,..prasidėjus nemigai, galvos skausmams ir t.t.

origanum_vulgareRaudonėlio žolė skatina skirtis prakaitą mažina temperatūrą, gerina atsikosėjimą, todėl vartojama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, angina, kokliušu, faringitu. Juo gydoma parodontozė, gingivitas, stomatitas (šiltu užpilu skalaujama burnos ertmė).

Užpilui 10 g (du valgomieji šaukštai) žaliavos užplikoma stikline vandens. Užpilas geriamas šiltas 20 min. prieš valgį po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną. Užpilas laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras. Vartojamas išoriškai odos ligoms (furunkulams, pūliniams, egzemai, išbėrimams ir t.t.) gydyti. Iš raudonėlio ruošiamos aromatinės vonios (100-200 g žolės vienai voniai), sausi ir drėgni kompresai nuo sąnarių ligų.

Raudonėlio žolė yra vaistažolių mišinių, skatinančių prakaitavimą, mažinančių temperatūrą ir lengvinančių atsikosėjimą, sudedamoji dalis.

1. Pušų pumpurų – 15 g, šalavijo lapų – 20 g, raudonėlio žolės – 20 g, didžiosios dilgėlės lapų – 15 g. Užpilas ruošiamas santykiu 1:10, geriamas po 1/2 stiklinės 3 kartus per dieną sergant kvėpavimo takų uždegimais.

2. Liepžiedžių – 25 g, ramunėlių žiedų – 25 g, raudonėlio žolės – 100 g. Užpilas ruošiamas santykiu 1:10 ir šiltas geriamas po stiklinę 2-3 kartus per dieną.

Paprastąja raudonėlio žole liaudies medicina gydo epilepsiją, paralyžių, vidurių skausmus, peršalimą, lengvina atsikosėjimą. Be to, jis vartojamas kaip sriubos, raugintų agurkų, žuvies bei kiaušinio patiekalų, dešros bei mėsos prieskonis. Raudonėlio žieduose kaupiasi nemažai nektaro, todėl bitės juos mielai lanko.

Žmonės raudonėliu naikina kandis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *