Miškinis erškėtis

Rosa majalis

Botaninis aprašymas:
Daugiametis 0,5-2m aukščio išsilenkusiomis šakomis dygliuotas vasaržalis krūmas. Stiebai ploni, kiek svyrantys, rausvai rudi, blizgantys. Dygliai nedideli, kiek išlinkę, dažniausiai poromis išsidėstę lapų pamatinėje dalyje. Žiedinės šakelės nedygliuotos. Lapai iš 5-7 lapelių, kiaušiniški arba pailgai elipsiški; jų viršutinė pusė plika arba kiek plaukuota, melsvai žalia, apatinė tankiai apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai 3-5cm skersmens, pavieniai, rečiau po 2-3 žiedynuose, šviesiai rožiniai arba balti, kvapūs. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Netikrieji
vaisiai- 1,5-3,0cm ilgio uogos pavidalo (erškėtuogės), raudoni, blizgantys(tikrieji vaisiairiešutėliai yra jų viduje ir paprastai vadinami sėklomis); Šviesomėgis ir atsparus šalčiui.

Paplitimas:
Beveik visoje Europoje, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje, Skandinavijoje, Vakarų ir Rytų Sibire. Aptinkamas upių šlaituose, pakelėse, miškuose, pamiškėse. Dažnas vakarinėje ir šiaurinėje dalyje. Lietuvoje dažnai auginamas soduose ir darželiuose. Mėgsta vidutinio drėgnumo derlingus dirvožemius.

Auginimas:
Augalai dirvai nereiklūs, atsparūs šalčiui, šviesomėgiai, gerai auga silpnai rūgščiose ir neutralios reakcijos dirvose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Dauginami sėklomis arba vegetaciniu(šaknų atžalomis) būdu.
– Rosa – senovės romėnų pavadinimas. Šiuo vardu įvairios tautos vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų.
* * *
Vaistinė žaliava- erškėčių vaisiai. Be miškinio erškėčio, vaistinei žaliavai ruošti tinka taip pat paprastasis erškėtis(Rosa canina) ir raukšlėtalapis erškėtis(Rosa rugosa). Erškėčių vaisiai renkami prinokę- nuo rugpjūčio pabaigos iki pat šalnų. Prinokę jie yra tamsiai raudonos spalvos. Surinkti vaisiai paskleidžiami plonu sluoksniu ir tuoj pat džiovinami iš pradžių lauke, o paskui orkaitėje arba džiovykloje 70-80°C temperatūroje. Išdžiuvę yra tamsiai raudoni, be kvapo, saldžiai rūgštaus skonio. Kuo greičiau išdžiūsta, tuo geresnė žaliavos kokybė. Išdžiuvusių uogų pašalinamos taurelė ir koteliai. Tinkamai laikomi vaisiai vaistams vartojami 2 metus. Erškėčiai yra polivitamininiai augalai. Jų vaisiai labai vitamingi. Vitamino C juose yra 10 kartų daugiau negu juodųjų serbentų uogose ir apie 50 kartų daugiau negu citrinoje. Erškėčio vaisiuose yra 190-760mg% vitamino C, apie 600mg% vitamino P, taip pat vitaminų: B1, B2, vitamino PP, karotino. Be to, juose yra iki 8 procentų cukraus, organinių rūgščių: daugiausia obuolių ir citrinos; rauginių ir pektininių medžiagų, riebalų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, natrio, kalcio, magnio, sieros, silicio ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Sėklose- riebalinio aliejaus, karotinoidų, vitamino E; lapuose- askorbo rūgšties(1,0-1,5%); šaknyse- raugų.

Vartojimas medicinoje
Avicena daugiau kaip prieš tūkstantį metų apie erškėtį rašė kaip apie gydomąjį augalą sergant įvairiausiomis ligomis. Senovėje Teofrastas ir Dioskoridas žinojo erškėčių vaisių gydomąsias savybes ir vartojo juos nuo daugelio ligų. Erškėčių užpilai puikaus skonio, malšina troškulį, stiprina žmogaus organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Iš erškėčių vaisių pagamintos vaistų formos vartojamos kaip profilaktinė(nuo hipoir avitaminozių), medžiagų apykaitą reguliuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti, cholesterolio kiekį organizme mažinanti priemonė; šalina šlakus, normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, virškinamojo trakto organą, kepenų veiklą. Iš erškėčių vaisių farmacijos pramonė gamina vitamininius preparatus. Aliejinį ekstraktą karotoliną. Jis skatina odos ląstelių augimą ir dalijimąsi, todėl vartojamas kaip išorinis vaistas trofinėms opoms, egzemoms ir kitoms odos ligoms gydyti. Taip pat gaminamas erškėčių sėklų aliejus. Juo gydomi negilūs spenelių įtrūkimai, pragulos, dermatozės, negyjančios opos.

Liaudies medicinoje
Erškėčių vaisių arbatos vartojamos sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui; kepenų ir tulžies pūslės ligomis, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, hipertonine liga. Be to, lapai ir antpilai turi fitoncidų, naikinančių mikrobus. Lapų ir medaus sirupu gydomas burnos ertmės uždegimas, stomatitas. Erškėčių vaisių yra vitamininių arbatų sudėtyje. Erškėčių vaisiai nuo seno vartojami įvairių šalių liaudies medicinoje.
– Europoje – inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti bei organizmo atsparumui nuo infekcinių ligų didinti.
– Rusijoje – kraujuojančioms dantenoms gydyti.
– Tibete – tuberkuliozei gydyti.
– Kinijoje augalų šaknys vartojamos virškinimui gerinti.
– Erškėčiai neturi šalutinio poveikio, jų užpilus ir nuovirus galima gerti be apribojimų.

Sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui
❖ Šaukštą džiovintų, susmulkintų vaisių termose užplikyti 250ml verdančio vandens. Po 10-12val nukošti. Užpilą pagardinti Šaukšteliu medaus, vartoti šiltą po stikline ryte ir vakare. Perkošti, kad į užpilą nepatektų plaukelių, kurie dirgina virškinamojo trakto gleivinę.

Vitamininė arbata
❖ Šaukštą džiovintų erškėčių vaisių ir tiek pat juodojo serbento lapų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens. Po valandos nukošti. Kada trūksta vitaminų, gerti kaip paprastą arbatą, įdėti truputį medaus.

Erškėčių vaisių kaukė
❖ Šviežius, sveikus ir švarius vaisius, pašalinus sėklas, mediniu šaukštu sutrinti porcelianiniame arba stikliniame inde. Marlės skiautelę, iškirpus skyles nosiai, akims, burnai, sumirkyti sutrintų vaisių tyrelėje ir dėti ant
veido. Po 10-15min kaukę nuimti. Kaukė tinka suvytusiai, suglebusiai ir susiraukšlėjusiai odai. Kaukę ant veido dėti 3-4 karius per savaitę.
❖ Išspaustas vaisių sultis sumaišyti su nedideliu kiekiu kvietinių miltų ir gauta tyrele tepti veidą, kaklą. Po 20-30min kaukę nuplauti virintu ir iki kambario temperatūros atšaldytu vandeniu.

Maistui
Erškėčių vaisiai daug kur vartojami kaip maisto papildai. Tai natūralus vitaminų koncentratas. Iš jų gaminamos uogienės, kompotai, sultys, džemai, tyrės, kisieliai, įdarai pyragams. Arbatą galima ruošti iš džiovintų lapų bei vainiklapių. Ji yra labai skani bei kvapi. Erškėčių žiedų vainiklapiais galima
aromatizuoti vyną, likerį, užpiltines.

Erškėčių vaisių tyrė
Sirupas: gaminti su vandeniu, kuriame buvo blanširuojami erškėčio vaisiai; 1,5kg cukraus, 0,5l vandens/1kg vaisių.
❖ Prinokusius vaisius nuplauti, supjaustyti išilgai vaisiaus puselėmis ir išimti sėklalizdį. Blanširuoti 2-3min, užpilti sirupu, virti, kol vaisiai, suminkštės, paskui pertrinti per sietelį. Gautą tyrę pašildyti iki virimo, išdėlioti į sterilius stiklainius, uždengti dangteliais, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Erškėčių vaisių ir mėtų kompotas
❖ Išrinkti prinokusius erškėčių vaisius su standžiu minkštimu, supjaustyti puselėmis, išimti sėklas, nuplauti, užpilti verdančiu perkoštu sirupu(600g cukraus ir 0,1l vandens/1kg vaisių), pavirti 5min ir palikti 20val. Paskui vaisius išimti iš sirupo ir sudėti į stiklainius(0,5l). Sirupą užvirinti, įmetus keletą mėtos lapelių. Vaisius užpilti verdančiu sirupu, uždengti dangteliais, 20min sterilizuoti, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Džiovintų erškėtuogių kisielius
Produktai: 50g džiovintų erškėtuogių, 3/4 stiklinės cukraus, 2 šaukštai bulvių krakmolo.
❖ Karštu vandeniu nuplautas džiovintas erškėtuoges apipilti 2 stiklinėmis šalto vandens ir 15-20min virti. Kai uogos suminkštės, nuovirą perkošti į kitą indą, o likusias uogas apipilti stikline vandens, užvirinti ir nuovirą spaudžiant išsunkti į indą su pirmuoju nuoviru. Paskui į nuovirą pridėti cukraus, dar kartą užvirinti ir įpilti skiesto bulvių krakmolo.

Kitos panaudojimo sritys
-Erškėčių vaisiai, žiedai ir lapai vartojami kosmetikoje; rožių aliejus(iš Rosa damascena žiedlapių)- parfumerijos pramonėje.
– Erškėtis yra rožės protėvis. Sodininkystėje naudojamas kaip kultūrinių rožių poskiepis.
– Erškėčių žiedus noriai lanko bitės. Augalai medingi.
– Erškėčiai auginami želdiniuose, gyvatvorėse, eroduojamuose šlaituose, žvyrduobėse.

  1 comment for “Miškinis erškėtis

  1. Darius
    2012/03/05 at 16:04

    Reikės sode isiveisti šį stebuklingą augalą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.