Inula helenium
Botaninis aprašymas:
Daugiametis 50-250cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, mėsingas, iki 3-5cm skersmens, su keliomis storomis šaknimis, stipraus aromato. Stiebai keli, statūs, briaunoti, plaukuoti. Lapai priešiniai, apatiniai stambūs, 40-80cm ilgio ir 12-40cm pločio, nelygiai dantyti, širdiškais stiebą
apgaubiančiais pamatais; viduriniai ir viršutiniai bekočiai, mažesni. Jų apatinė pusė gausiai plaukuota, viršutinė beveik plika. Žiedynai- 6-7cm skersmens pavieniai geltoni graižai stiebo ir šakų viršūnėse. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, vaisius subrandina rugsėjo mėnesiais. Vaisius- keturbriaunis, pilkai rudas lukštavaisis su skristuku. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Dekoratyvinis, medingas, prieskoninis, vaistinis augalas.
Paplitimas:
Manoma, kad kilęs iš Pietryčių Europos. Auginamas ir sulaukėjęs Pietų bei Vidurio Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Sibiro pietvakariuose, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas darželiuose, gėlynuose, botanikos soduose. Pasitaiko sulaukėjusių augalų drėgnose vietose, upių pakrantėse.
Auginimas:
Debesylui auginti parenkama saulėta vieta ir geros struktūros, lengvo priemolio, drėgna, su gilesniu podirvio vandeniu dirva. Priešsėlį rekomenduotina patręšti mėšlu. Sėjama vėlai rudenį(spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje) į tinkamai paruoštą dirvą. Sėklos beriamos į 2,0-2,5cm gylio griovelius, jų neįterpiant. Atstumai tarp augalų eilėse- 20-30cm, tarpueiliai- 60-70cm. Jei pasėjama iš rudens, pavasarį sėklos sudygsta gegužės pradžioje ir 2-4 lapų fazės retinami. Augalus būtina stropiai prižiūrėti, ravėti, purenti tarpueilius. Vienoje vietoje debesylai auginami 2, kartais 3 metus, vėliau šakniastiebių audiniai pradeda nykti(retėti, plaušėti) ir blogėja žaliavos kokybė.
– Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio maniu- valyti. Vardas nusako augalo gydomąjį poveikį.
* * *
Gydymui vartojami debesylo šakniastiebiai su šaknimis. Geriausi šakniastiebiai būna antraisiais ar trečiaisiais augimo metais. Jie kasami rudenį(rugsėjo-spalio mėnesiais) arba anksti pavasarį (kovo – balandžio mėnesiais). Iškasti nuvalomi, nuplaunami šaltu vandeniu, supjaustomi 10-15cm ilgio gabaliukais ir džiovinami džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Paruoštos žaliavos išorė baltos spalvos, vidus- su rudais taškais, ji aromatinga, kartoko deginančio skonio. Tinka vartoti 2-3 metus. Žaliavoje yra 1-3% eterinio aliejaus, taip pat iki- 14% inulino, kuris lemia augalo sugebėjimą mažinti cukraus kiekį kraujyje; raugų(iki 2%), flavonolių(3,4-4,5mg%), saponinų, vitamino E, nedaug dervų, gleivių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų.
Vartojimas medicinoje
Tai vienas seniausių vaistingųjų augalų, kurį aprašė dar Dioskoridas ir Plinijus Vyresnysis ir kurį vartojo Hipokrato mokyklos gydytojai. Buvo manoma, kad debesylo šaknis turi devynias stebuklingas galias ir išgydo nuo devynių ligų. Avicena debesylą vadino „nuostabiu vaistu“. Debesylo preparatai vartojami nuo uždegimų, tulžies išsiskyrimui ir virškinimui skatinti, atsikosėjimui lengvinti. Jie skiriami gydant kvėpavimo takų ligas, bronchitus, kai padidėjusi bronchų sekrecija, gastritus, kepenų ir tulžies pūslės ligas, sergant cukriniu diabetu. Debesylo eterinis aliejus sustiprina skrandžio gleivinės kraujotaką, greitina opų gijimą, mažina pepsino kiekį skrandyje, gerina virškinimą ir apetitą bei tinka nusilpusiems ligoniams. Įeina į šlapimo varomosios arbatos sudėtį.
Liaudies medicinoje
Debesylo šakniastiebių antpilas vartojamas nuo galvos skausmų, kokliušui, reumatui gydyti(kartu su varnalėšų šaknimis); skalaujama burna dantenoms stiprinti. Išoriškai vartojamas sergant egzema, odos išbėrimams gydyti.
Sausų šakniastiebių milteliais barstomos trofinės opos. Šviežius nuplautus debesylo lapus rekomenduojama dėti ant piktžaizdžių, patinusių, paraudusių ir pleiskanotų odos vietų.
– Indijoje debesylą vartoja sergant reumatu ir chronišku bronchitu.
– Vokietijoje vartoja kaip arbatą ir ekstraktą sergant skrandžio bei kvėpavimo takų ligomis.
– Austrijoje nuovirus, užpilus ir miltelius vartoja plaučių ligoms gydyti ir kirmėlėms varyti.
– Bulgarų gydytojai debesylą vartoja skrandžio ir žarnyno sekrecijai sužadinti, atsikosėjimui lengvinti, taip pat uždegimams malšinti. Jų nuomone, debesylas gydo kepenų ir inkstų ligas, išoriškaiodos niežulius.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė
❖ 2 šaukštus susmulkintų šakniastiebių užpilti stikline(200ml) karšto vandens ir 30min šildyti verdančio vandens vonelėje. Vėsinti 10-15min, paskui nukošti, likutį nuspausti. Vartoti šiltą po 1/2 stiklinės(100ml) 2-3 kartus per dieną 1val prieš valgį.
Sergant bronchitu
❖ Šaukštą susmulkintų didžiojo debesylo ir vaistinės svilarožės šaknų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) vandens ir virti 10min, palaikyti, ir nukošti. Nuovirą padalyti į tris dalis ir gerti 3 kartus per dieną.
Nuo laringito
❖ Šaukštą susmulkintų didžiojo debesylo šaknų užpilti 2 stiklinėmis(200ml) šalto virinto vandens, palaikyti 10val, nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml), įdėjus šaukštą medaus, 4 kartus per dieną 1val prieš valgį.
Nuo astmos ir hipertonijos
❖ Šaukštą didžiojo debesylo šaknų, tiek pat grauželinės gudobelės žiedų ir paprastosios sukatžolės žolės mišinio užpilti 3 stiklinėmis(600ml) verdančio vandens. Palaikyti 20min ir pavirti 5min. Leisti pritraukti, nukošti ir gerti šiltą 3 kartus per dieną.
Sergant reumatu
❖ Šaukštą didžiojo debesylo ir tiek pat didžiosios varnalėšos šaknų užpilti 3 stiklinėmis(600ml) šalto virinto vandens. Palaikyti 8val, nukošti ir gerti ryte, per pietus ir vakare. Galima įdėti truputį medaus.
Atsikosėjimui lengvinti
❖ 2 šaukštus susmulkintų šakniastiebių užpilti stikline(200ml) karšto vandens ir 30min šildyti verdančioje vandens vonelėje. 10-15min vėsinti, paskui nukošti, likutį nuspausti. Vartoti šiltą po 1/2 stiklinės(100ml) 2-3 kartus per dieną 1val prieš valgį.
Debesylo vyno tinktūra
❖ 10-15g susmulkintų didžiojo debesylo šaknų užpilti 0,5l sauso vynuogių vyno. Laikyti tamsiame inde 2 savaites, suplakti. Tai gera priemonė gastritams ir skrandžio opaligei gydyti.
Nuo jaunatviškų spuogų
❖ Plauti veidą drungnu vandeniu, į kurį įpilta stiklinė didžiojo debesylo šaknų nuoviro(šaukštą debesylo šaknų užpilti 2 stiklinėmis(200ml) vandens ir pavirti 15min). Veidą, plauti kelias dienas iš eilės.
Tepalas
❖ 20g didžiojo debesylo šaknų miltelių nuolat maišant pakaitinti su 100g saulėgrąžų aliejaus. Atvėsintu tepalu gydomos furunkuliozė, karbunkulai ir pūlinės žaizdos.
Pastaba. Debesylo šaknis prieš verdant ar užplikant reikia labai gerai susmulkinti. Nuovirus, arbatas sunaudoti per vieną dieną.
Maistui
Debesylo šakniastiebiai ir šaknys dėl didelio inulino kiekio yra vertinga žaliava daržovėms konservuoti, konditerijos gaminiams ir gėrimams aromatizuoti. Maistui vartojamos šviežios ir džiovintos debesylo šaknys. Jų dedama j pyragus, bandeles, sausainius, sriubas, košes; saldainiams, pudingams.
Debesylo gėrimas
❖ 40g avižų išrinkti, nuplauti, užpilti 0,5 litro šalto vandens ir kaitinti iki užvirimo. Palaikyti 3-4val. Susmulkintas debesylo šaknis(60g) užpilti avižų nuoviru, pakaitinti iki virimo ir palaikyti 2val. Po to perkošti ir įdėti 20g medaus.
Kitos panaudojimo sritys
– Augalas medingas ir dekoratyvus, auginamas gėlynuose, skveruose bei parkuose.
Perdozavus gali atsirasti odos išbėrimų, pykinti. Nepatartina vartoti sergant širdies ir kraujotakos, inkstų ligomis. Būtų naudinga pasitarti su gydytoju.