Miškinis skudutis (Angelica sylvestris L.)

Miškinis skudutis iš kitų augalų išsiskiria dideliais skėčiais, smarkiai išgaubtais ir gausiais, beveik rutuliškais skėtukais ant plaukuotų stipinų. Skraistelės daugialapės. Žiedai balti ir rausvi. Pradeda žydėti liepos mėn., žydi iki rudens. Vaisiai skeltiniai, suploti; vaisiukai su gana plačiomis briaunelėmis.
Stiebas apvalus, tuščiaviduris, iki 1,5 m aukščio. Lapai stambūs, dukart ar triskart plunksniški, trikampiški, su didelėmis išsipūtusiomis makštimis. Lapeliai kiaušiniški, dantyti. Daugiametis augalas su stora šaknimi, kurioje pavasarį būna geltonų sulčių. Sėklos išlieka daigios labai neilgai.
Auga miškuose, krūmuose, pievose, pakelėse, drėgnuose, puveninguose ar durpiniuose dirvožemiuose; pakenčia pavėsį.
Žieduose yra nektaro, juos apdulkina vabzdžiai. Jauno augalo stiebai ir lapai atitinkamai paruošti valgomi. Sėklos ir šaknys namų ūkyje vartojamos kaip insekticidas. Tuščiaviduriai stori ir ilgi stiebai tinka švilpynių, dūdelių, skudučių gamybai, su šiais instrumentais dažnai siejamas augalo vardas (skudutis, rusų k. — dudnik). Gimininga skudučiui vaistinė šventagaršvė. Tai dar stambesnis augalas, aitrokas, savito kvapo, žalsvais žiedais, sparnuotais vaisiukais. Apyrečiai auga raistuose, durpinėse ir šaltiniuotose pievose, paupiuose. Vaistinis, maistinis, prieskoninis augalas. Valgomi jauni stiebai ir lapkočiai, konditerijoje vartojami lapkočiai, o šaknys — likerių gamyboje (benediktino ir kt).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.