Armeniaca vulgaris
Botaninis aprašymas:
4-6m aukščio medis ar medžiakrūmis apvaliu arba plokščiu vainiku. Kamieno ir šakų žievė tamsiai ar pilkai rusva, išilgai supleišėjusi. Ūgliai žali, rausvai žali iki raudonų, pliki, blizgantys. Lapai apskriti ar kiaušiniški, su smailia viršūne, 7-10cm ilgio, 5-6cm pločio, pliki; jų viršutinė pusė blizganti, apatinė- gyslų kampuose plaukuota. Žiedai pavieniai, bekočiai. Vainiklapiai balti arba šviesiai rožiniai. Žydi balandžio- gegužės pradžioje, vegetatyviniams pumpurams dar neišsprogus; todėl nukenčia nuo šalnų. Vaisiai- kaulavaisiai, ovalūs, geltoni su raudonyme, mėsingi. Vaisių nepuola kenkėjai. Adventyvinis, aliejinis, maistinis, medieninis, selekcinis medis.
Paplitimas:
Keletą amžių prieš mūsų erą Kinijoje ir Armėnijoje jie buvo sukultūrinti. Daugelis kultūrinių abrikoso veislių kilo iš paprastojo abrikoso. Jos auginamos Užkaukazėje, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje, Kinijoje, Irane, Afganistane, Šiaurės Indijoje, Šiaurės ir Pietų Afrikoje, Pietų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. Mėgėjų auginami Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje. Lietuvoje auginamas botanikos soduose, mėgėjų sodybose.
Auginimas:
Abrikosai gerai auga puriose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose, gali augti smėlynuose, žvirgždynuose. Netinka sunkios, rūgščios, drėgnos dirvos, kur gruntinis vanduo arčiau kaip 2m nuo žemės paviršiaus. Vieta turi būti saulėta, apsaugota nuo vėjų. Abrikosų negalima tręšti šviežiu kiaulių mėšlu. Palankiomis sąlygomis derlius būna 8-12t/ha.
Dauginami skiepijimu į abrikoso ir kaukazinės slyvos sėjinukus, sėklomis. Paskiepyti dera po 3, sėjinukai – po 4 metų. Vaisių nepuola kenkėjai.
* * *
Abrikoso vaisiuje yra iki 27% cukraus(subrendusiuose vaisiuose daugiausia sacharozės), iki 28mg% vitamino C, iki 28mg% karotino, iki 1,27% pektinų, taip pat kalio, geležies ir kitų mikroelementų; sėklose yra 30-60% riebalų bei aminorūgščių.
Vartojimas medicinoje
Abrikosai įtraukiami į maisto racioną sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, sumažėjus apetitui, sergant mažakraujyste(turi daug geležies), tuberkulioze, kepenų ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis, kai būna patinimų. Abrikosų sultis rekomenduojama duoti mažiems vaikams. 3/4 stiklinės abrikosų sulčių turi
vitamino A paros dozę. Vaisių minkštime yra kalio druskų, todėl tinka dietinei mitybai, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams. Jos padeda tulžies, šlapimo išsiskyrimui, tinka ligoniams, kuriuos kamuoja inkstų ligos.
Iškrovimo dieta
❖ 300g išmirkytų džiovintų abrikosų padalyti į keturias dalis(porcijas). Galima išgerti papildomai 0,5l šviežių abrikosų sulčių, geriausia su minkštimu.
Maistui:
Abrikosai valgomi švieži, konservuojami, džiovinami; iš vaisių minkštimo gaminami kompotai, sultys, kisieliai, uogienės, marmeladas, džemas, tyrė; vynai ir likeriai; o iš sėklų – aliejus.
Abrikosų sultys su minkštimu
❖ Prinokusius abrikosus nuplauti, sudėti į emaliuotą puodą, įpilti stiklinę vandens, uždengti dangčiu ir šildyti 15min ant silpnos ugnies. Paskui ataušinti, išimti kauliukus, pertrinti per sietą, įdėti cukraus(200g cukraus/kilogramui vaisių). Po to vėl šildyti, bet nevirinti, išpilstyti į sterilius stiklainius ir hermetiškai uždaryti.
Abrikosų kremas
500g abrikosų, 4 šaukštai cukraus pudros, šaukštas pieno, 1/2 citrinos sulčių, 200g grietinės.
❖ Abrikosus nuplauti, i6imti kauliukus, supjaustyti smulkiais gabaliukais, įberti cukraus pudros, įpilti citrinos sulčių arba citrinos rūgšties. Grietinę išplakti su šaukštu pieno ir cukraus pudros ir sumaišyti su abrikosais. Gautą kremą sudėti į vazą ir įdėti į šaldytuvą.
Šviežių abrikosų kompotas
❖ Abrikosus nuplauti šaltu vandeniu, įpjauti išilgai ir išimti kauliukus. Į puodą įpilti cukraus, 2 stiklines karšto vandens, išmaišyti, sudėti vaisius ir viską užvirinti. 500g abrikosų- nepilna stiklinė cukraus.