Paprastasis agurkas

Cucumis sativus

Botaninis aprašymas:
Vienmetis žolinis augalas. Stiebas 0,5-2m ilgio, gulsčias arba laipiojantis, šeriuotas. Ūseliai nešakoti. Lapai ilgakočiai, šiurkščiai plaukuoti, jų lapalakščiai apskritai kiaušiniški, 10-18cm skersmens, širdiškais pagrindais, penkiaskiaučiai; skiautės smailios, nelygiai dantytos. Žiedai ryškiai geltoni, pavieniai, vienalyčiai, 2-3(4)cm skersmens. Žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais. Apdulkina vabzdžiai, daugiausiai bitės. Vaisiai žali, kauburiuotu arba lygiu paviršiumi, su dygliukais arba be jų, ovalios, cilindriškos ar kiaušiniškos
formos. Sėklų daug; jos 8-14mm ilgio, plokščios, į abu galus nusmailėjusios.
Maistinis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Agurkai populiarūs nuo neatmenamų laikų. Tai seniausia daržovė pasaulyje. Indijoje juos augino prieš kelis tūkstančius metų prieš Kristų. Agurkus mėgo senovės egiptiečiai ir graikai. Europą agurkus atvežė VIa pradžioje. Pirmosios žinios apie šią daržovę mūsų šalyje siekia XVIa pradžią. Šiuo metu yra išvesta daug naujų agurkų veislių, jos auginamos visur ir įvairiomis sąlygomis(inspekluose, šiltnamiuose ir laukuose). Auginamas visoje Lietuvoje.

Auginimas:
Agurkai mėgsta šiltą, purių, humusingą, gausiai patręštą dirvožemį. Lauke didžiausias derlius gaunamas užuovėjoje, lengvesnėje nerūgščioje, geriau įšylančioje dirvoje. Sėjami alyvoms sužydėjus(gegužės pabaigoje) į 10-12°C
temperatūros dirvą 2,5-4,0cm gyliu, 80-120cm tarpueiliais. Pradeda derėti po 60-70 dienų. Agurkai auginami taip pat stikliniuose ir polietileniniuose šiltnamiuose, inspekluose. Jie yra labai reiklūs oro ir dirvos drėgmei. Laistyti reikia atsargiai. Vidutinis derlingumas- iki 40kg/m2.
* * *
Agurkuose yra 97% vandens, baltymų, angliavandenių, natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, jodo, sieros, silicio, vitaminų C, B1, B2, PP, karotino, organinių rūgščių. 100g agurkų yra 15 kilokalorijų.

Vartojimas medicinoje
Agurkai yra malonaus aromato ir gero skonio, todėl juos valgant pagerėja apetitas, virškinimas. Jie padeda geriau pasisavinti riebalus ir baltymus, gerina maisto medžiagų asimiliavimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Jei užkietėję viduriai, ypač esant lėtiniams vidurių užkietėjimams, taip pat rekomenduojama vartoti agurkus. Šios daržovės skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, mažina žarnyno skausmus, gerina žarnyno peristaltiką. Agurkų ląsteliena padeda šalinti iš organizmo cholesterolį.

Liaudies medicinoje

Šviežias sultis rekomenduojama gerti kaip raminamuosius ir skausmą malšinančius vaistus nuo skrandžio ir žarnyno dieglių. Rekomenduojama gerti grynas arba su medumi sumaišytas agurkų sultis sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru, kosint. Švieži agurkai tinka nuo širdies ir kraujagyslių aterosklerozės, hipertonijos, kepenų, inkstų ligų ir sutrikus medžiagų apykaitai. Agurkų ir morkų sultys padeda nuo reumatinių ligų.
Agurkų vaisiai nuo seno vartojami kosmetikoje. Jų sultys minkština, balina odą ir naikina strazdanas. Jomis gydomi veido spuogai. Iš sulčių gaminami losjonai veidui valyti. Pramonė iš agurkų sulčių gamina kremus įvairiai veido odai tepti. Kaukazo liaudies medicinoje pernokusių agurkų ir palaipų nuoviras geriamas nuo geltligės ir kitų kepenų ligų. Riebiai veido odai daromos agurkų, sumaišytų su trintais obuoliais, kaukės. Sausą veido odą valo agurkų sulčių ir virinto vandens(per pusę) mišiniu, į kurį įdedama šaukštelis glicerino.

Nuo kosulio
❖ Agurkų sultis vienas arba su medumi gerti 2-3 kartus per dieną po 2-3 šaukštus.
Agurkų sultys šlakuotam veidui
❖ Tarkuotų agurkų tyrelę užpilti 40° degtine(santykis 1:1 arba 1:2), dvi savaites laikyti tamsioje vietoje, perkošti per marlę. Šlakuotas veido vietas skysčiu vilgyti kelis karius per dieną arba 30-60min dėti pavilgą.

Kaukė riebiai, išsiplėtusiomis poromis odai
❖ Šaukštą šviežių agurkų sulčių sumaišyti su išplaktu kiaušinio baltymu ir įdėti šaukštelį grietinėlės. Tyrele tepti veidą. Po 15-20min kaukę nuplauti šiltu, po to šaltu vandeniu.

Agurkų kaukė
❖ Sultingą agurką sutarkuoti ir plonu sluoksniu košele ištepti veidą ir kaklą. Po 20-25min kaukę nuvalytidrėgnos vatos tamponu. Kaukė lygina ir balina odą.

Maistui
Agurkai vartojami švieži, rauginti, marinuoti. Iš jų gaminamos salotos, pirmieji patiekalai: šiupininės, raugintų kopūstų sriubos, šaltibarščiai, šviežių burokėlių sriuba.

Šviežių agurkų ir obuolių salotos
Produktai: 2 agurkai, 2 obuoliai, 2 šaukštai grietinės, virtas kiaušinis, druskos pagal skonį.
❖ Agurkus ir obuolius sutarkuoti stambia tarka, pasūdyti ir uždaryti grietine. Tiekiant į stalą apibarstyti kapotu kiaušiniu.

Šviežių agurkų ir varškės salotos
Produktai: 2 agurkai, šaukštas grietinės, 50g varškės, svogūnas, kvepiančiųjų pipirų, druskos pagal skonį.
❖ Agurkus supjaustyti skridinėliais ir pasūdyti. Po kelių minučių nupilti sulčių perteklių ir sumaišyti su varške, kuri prieš tai buvo ištrinta su grietine. Įdėti skridinėliais pjaustyto svogūno, druskos, žiupsnelį pipirų.

Agurkų pjausniai
Produktai: 4-5 švieži agurkai, 1/2 stiklinės miltų, šaukštas sviesto, morka, 2 šaukštai grietinės, druskos.
❖ Šviežius agurkus nulupti, supjaustyti įstrižai nemažais griežiniais, pasūdyti, pavolioli miltuose ir paspirginti svieste. Tada sudėti į puodą, apiberti spirgintomis tarkuotomis morkomis, pridėti grietinės ir patroškinti.

Šalta agurkų sriuba
1l kefyro, 2-3 jauni švieži agurkai, česnako skiltelė, šaukštas krapų, šaukštas svogūnų laiškų, pagal skonį druskos.
❖ Agurkus nuplauti, supjaustyti plonais kvadratėliais ir pabarstyti trupučiu druskos. Česnaką ir svogūnų laiškus smulkiai supjaustyti, ištrinti su žiupsneliu druskos ir sumaišyti su išplaktu kefyru. Į tyrę sudėti agurkus, supjaustytus krapus, pasūdyti. Valgyti, su karšiomis bulvėmis. Reikia atsiminti, kad rauginti ir marinuoti agurkai labai žadina virškinimo liaukų sekreciją, todėl nereikėtų jų valgyti žmonėms, kurie serga virškinimo trakto, kepenų, inkstų ir kai kuriomis širdies ligomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.