Betonica officinalis L.
Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis, išlinkusiu pamatu, viršutinė dalis kartais šakota, šiurkščiai plaukuotas. Lapai priešiniai, buki, 5—13 cm ilgio, 2—6 cm pločio, širdišku pagrindu, karbuoti, plaukuoti, rečiau pliki, pamatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai; visi plaukuoti. Žiedynas 3—6 cm ilgio, tankus. Žiedai apie 2 cm ilgio. Vainikėlis purpurinis, kartais baltas. Riešutėliai pailgai kiaušiniški, apie 3 mm ilgio, rudi.
Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis. Auga miškų aikštelėse, pamiškėse, sausose pievose. Mėgsta derlingus, vidutinio drėgnumo kalkingus dirvožemius. Paplitęs visoje šalyje.
Vaistinei žaliavai vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint, žemiau apatinės sveikų lapų poros. Žolėje yra apie 15% rauginių medžiagų, dervų, gleivių, eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, cholino, organinių rūgščių, alkaloidų, mineralinių medžiagų.