Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris Crantz)

Žiedynas — vienašalė, puri, pailga kekė, kurios viršūnė prieš skleidžiantis žiedams būna nusvirusi, vėliau stačia. Žiedai gana dideli, nusvirę, su neilgomis, plačiai lancetiškomis pažiedėmis. Apyžiedžio lapeliai pailgi, įgaubti. Išorinio rato lapeliai už vidinio smailesni, apaugę trumpais plaukeliais, jų išorinė pusė rusvai žalia ar rausva, vidinė gelsva ar violetiškai rusva. Vidinio rato lapeliai trumpi, pliki, balti, rausvu pagrindu; vienas iš jų, vadinamoji lūpa, ilgesnis, skersai persmaugtas, pamatinė jo dalis išmarginta violetinėmis gyslomis ir oranžiniais taškeliais, viršūninė plokščia, apskrita, vilnėtu, karbuotu kraštu, balta, su rausvomis gyslelėmis ir 2 geltonomis juostelėmis. Mezginė briaunota, apaugusi trumpais plaukeliais. Žydi liepos—rugpjūčio mėn., kartais pražysta birželio pabaigoje. Vaisius — nusvirusi pailga dėžutė.
Stiebas 30—40 cm aukščio, status, briaunotas. Lapai pailgi, plačiais pagrindais apgaubia stiebą, pilkšvai žali, apatinė pusė ryškiai gyslota. Daugiametis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu.
Auga pelkėtose, drėgnose pievose, žemapelkėse, užaugančiose paežerėse, krūmuose, raistuose, kartais ir kiek sausesnėse vietose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.