Balti, taisyklingi, penkianariai saulašarės žiedai paprastuose vienašaliuose žiedynuose. Vainiklapiai pailgi, iki 6 mm ilgio. Žiedai plačiai prasiskleidžia tik saulei šviečiant, kitu metu būna susivėrę. Žydi liepos ir rugpjūčio mėn. Vaisius— pailga, lygi dėžutė; sėklos juodos, gyslotos. Virš samanų iškilęs rausvas stiebas kartu yra belapis žiedynkotis. Lapai pamatinėje skrotelėje, šviesiai žali, pailgi, įstrižai pakilę aukštyn, ilgakočiai. Jų lakštas apaugęs ilgais, raudonais plaukeliais, viršūnėje yra daugialąstės liaukutės. Saulėje jos žiba kaip rasos lašeliai, dėl to ir žolė pavadinta saulašare (kai kuriose vietovėse dar vadinama pempės žole, rasažole ar raskila). Daugiametis augalas. Auga pelkių duburiuose, aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse kartu su kiminais.
Vabzdžiaėdis augalas. Augdamas rūgščiame substrate jis per šaknis negauna azoto junginių. Lipniais plaukeliais, kuriais apaugę lapai, gaudo smulkius vabzdžius ir fermentais, išskiriamais liaukučių, ištirpina ir paima iš jų reikalingas maisto medžiagas.
Lietuvoje dar auga apskritalapė saulašarė (D. rotundilolia), šios lapų lakšteliai apskriti. Ją galima pamatyti beveik kiekvienoje pelkėje, kur tik yra kiminų. Ši saulašarė pakelia vandens užliejimą, labiau prisitaikiusi augti tarp kiminų. Pagal skroteles kartais nustatomas saulašarės amžius, nes rūgščioje aplinkoje skrotelės išlieka viena virš kitos keletą metų.