Žiedynas — ilga kekė. Žiedai dideli, trumpakočiai. Taurelė plaukuota. Vainikėlis 3—4 cm ilgio, melsvai violetinis, retai baltas, jo ilgis didesnis už plotį, skiautės į išorinę pusę atsilenkusios. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. Vaisius — nusvirusi pailga dėžutė, jos atsidaro 3 angelės prie pagrindo.
Stiebas gana aukštas, su aštriomis briaunomis, apaugęs standžiais plaukeliais. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, dantytais kraštais, apaugę šiurkščiais plaukeliais, panašūs į dilgėlės lapus (nuo to kilęs ir pavadinimas). Daugiametis augalas su stora liemenine šaknimi.
Auga žolėtuose miškuose, krūmuose, pamiškėse, ūksminguose paupių šlaituose, vidutinio drėgnumo, karbonatiniuose, derlinguose priemolio dirvožemiuose, kuriuose gausu humuso.
Dekoratyvus augalas, sodinamas parkuose, medžių paunksnėje. Gana ilgai žydi, sudaro sąžalynus. Iš paunksninių katilėlių, dar aptinkami didžiažiedis (C. persicitolia) ir plačialapis (C. latiiolia). Didžiažiedis katilėlis auga pušynuose ir kituose šviesiuose miškuose, miško aikštelėse ar retmėse. Jo žiedo vainikėlis platus ir neilgas, šviesiai melsvas ar baltas; kekėse žiedų nedaug. Lapai siauri, ilgi, karbuoti. Dekoratyvus, auginamas darželiuose, tinka puokštėms. Plačialapis katilėlis auga drėgnesnėse, nelabai apšviestose vietose, humusingame dirvožemyje, dažnai upių ar griovių šlaituose. Jo žiedai ilgi, violetiškai mėlyni, nusvirę, panašūs į dilgialapio katilėlio. Skiriasi nuo jo neplaukuotais, beveik apvaliais stiebais, be to, pražysta anksčiau. Lietuvoje retokas.