Paprastasis ežeinis (Echium vulgare L.)

Ežeinio žiedynas sudėtingas. Tai ilga šluotelė iš suktukų, kuriuose susitelkę beveik bekočiai, gana dideli žiedai. Taurelė su 5 ilgomis skiltimis, apaugusi ilgais plaukeliais. Vainikėlis suaugtinis, iš pradžių rausvas, vėliau pamėlsta, kartais būna baltas. Vainikėlio atbraila piltuviška, su nelygiomis 5 skiautėmis, beveik dvilūpė, kiek primena roplio nasrus. Skirtingo ilgio kuokeliai ir liemenėlis kyšo iš žiedo žiočių. Pražysta birželio mėn., žydi visą vasarą. Vaisiai — nelygiu, tinkliškai grublėtu paviršiumi, rudi riešutėliai. Stiebas iki 1 m aukščio, status, apvalus, neretai kiek šakotas. Lapai pražanginiai, pailgi, lygiakraščiai, su viena gysla, apatiniai didesni už viršutinius ir su lapkočiais. Dvimetis augalas su verpstiška šaknimi ir visas apaugęs dvejopais plaukeliais — vieni ploni, prigludę, kiti šiurkštūs, statūs, išaugę iš kauburėlių.
Auga dirvonuose, palaukėse, ant ežių, pakelėse, pylimų šlaituose, žvyro karjeruose, dažniausiai sausuose, nerūgščiuose, gerai vėdinamuose dirvožemiuose. Žiedai išskiria daug nektaro, lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Kai kurie vabzdžiai prisitaikę misti tik ežeinio nektaru. Gyvuliai jo neėda, nes augalas šiurkštus, nesultingas, be to, nuodingas. Šaknys ir žolė anksčiau buvo vartojami nuo gyvatės įkandimo ir kai kurių ligų. Dekoratyvus, kai kur auginamas. Šaknys dažo vilną raudona spalva (turi alkanino).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *