Bitkrėslė iš kitų žolių skiriasi skydiškomis šluotelėmis geltonų, tankių graiželių vien iš vamzdiškų žiedų. Graiželių skersmuo 5—8 mm. Žiedai tamsiai geltoni. Žydi liepos— rugpjūčio mėn. ir vėliau. Vaisiai smulkūs, žalsvai ar rusvai pilki, briaunoti, viršūnėlė su dantyta karūnėle. Daugiametis augalas su storu, šakotu, sumedėjusiu šakniastiebiu. Stiebas vidutinio aukščio, beveik nešakotas. Pradeda žydėti antraisiais metais. Dauginasi sėklomis. Auga palaukėse, ant ežių, pakelėse, patvoriuose, pamiškėse, upių krantuose.
Nelabai dažna, bet auga visoje respublikoje, rečiausia — šiauriniuose rajonuose.
Visas augalas skleidžia gana malonų, kiek aitrų kvapą, ypač karštomis dienomis. Kvapias medžiagas išskiria lapų, žiedų, vaisių liaukutės. Sio kvapo nemėgsta daugelis įkyrių vabzdžių (pvz., musės). Sausų žiedų milteliais pabarstytos mėsos, esą, nepuola musės. Lapus galima vartoti kaip prieskonį. Bitkrėslė — vaistinis augalas, kiek nuodingas, ypač gyvuliams. Tačiau nedidelis žolės kiekis šiene netgi naudingas. Seniau šaknų nuoviru buvo dažomi naminiai verpalai žalia spalva.