Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria L.)

Balzganos spalvos, karčiaisiais migdolais kvepiantys žiedai pertrauktoje skydiškoje šluotelėje, kurios šoninės šakelės pailgėjusios. Atskiras žiedelis taisyklingas, su 5 vos pastebimais taurėlapiais ir 5 kiaušiniškais vainiklapiais. Kuokelių apie 20, jie ilgesni už vainiklapius, labai greit nubyra. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisius sutelktinis, iš sausų, spyruokle susisukusių vienasėklių vaisiukų. Stiebas 1 —1,5 m aukščio, briaunotas, viršutinėje dalyje su apnaša, nelabai šakotas. Lapai pertrauktinai plunksniški, su keliomis poromis besikaitaliojančių didelių ir mažų lapelių. Viršūninis lapelis dažnai triskiautis. Lapeliai kiaušiniški, smailiaviršūniai, pjūkliškai dantytais kraštais, klostyti. Daugiametis augalas su storu šakniastiebiu. Dauginasi sėklomis.
Auga pievose, pelkėse, krūmynuose, drėgnuose ir šlapiuose miškuose (alksnynuose), upių ir ežerų pakrantėse, pagrioviuose, puveninguose dirvožemiuose. Vietomis sudaro didelius sąžalynus, kai kuriuose landšaftuose sukurdama aspektą.
Vingiorykštės žiedų nektarą renka bitės ir kiti vabzdžiai. Žiedų kvapni arbata, jie turi gydomųjų savybių. Lapuose ir šaknyse yra rauginių medžiagų, iš jų gaunami juodi dažai. Pašaras menkavertis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.