Žiedai beveik rutuliškose galvutėse, apsuptose dviejų eilių skraistlapių. Žiedynkočiai ilgi. Visi žiedai vienodo didumo, kitaip negu buožainės, kurios galvutės kraštiniai žiedai didesni už vidurinius. Žiedynsostis apaugęs plėneliniais, smailiaviršūniais žvyneliais. Taurelė dviguba, išorinė keturdantė, vidinė penkiadantė. Vainikėlis žydras, violetiškai melsvas, rečiau balsvas, plaukuotas, jo atbraila keturskiltė. Kuokeliai 4, dulkinės ką tik prasiskleidusiu žiedo violetinės, vėliau pašviesėja iki rausvų. Vaisius — keturbriaunės prizmės pavidalo lukštavaisis, apaugęs stačiais plaukeliais.
Stiebas status, iki 70 cm aukščio, dažniausiai ties viduriu ar aukščiau šakotas (3—5 šakos), kiekvienos šakos viršūnėje žiedų galvutė. Lapai elipsiški, ištisiniai, lygiakraščiai, prie stiebo pagrindo skroteliniai (lapai su kotais), stiebinių 1—5 poros (bekočiai). Viršutinė lapų pusė blizganti. Augalas daugiametis, žolinis. Šaknis stora, juoda. Žydi nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens.
Auga pašlampančiose pievose, drėgnuose miškuose ir jų aikštelėse, pakrūmėse, kirtimuose, žemažolėse žemapelkėse, tyruliuose. Mėgsta rūgštokus, laikinai perdrėkusius dirvožemius.
Žiedus lanko vabzdžiai. Antžeminė dalis ir šaknys turi vaistinių medžiagų.