Euphrasia rostkoviana Hayne
Bervidiniai — Scrophulariaceae
Žiedai viršūniniuose, siauros kekės pavidalo žiedynuose, iki 1,5 cm ilgio. Taurelė vamzdelio pavidalo, suaugtinė, plaukuota, keturdantė. Vainikėlis dvilūpis, baltas, su violetinių gyslų piešiniu, žiotyse geltona dėmė; viršutinė lūpa išgaubta, dviskiautė, apatinė triskiautė, visų 3 skiaučių viršūnės įskeltos arba iškirptos. Kuokeliai 4, iš vamzdelio neišsikiša. Vaisius — dėžutė, kurioje daug smulkių sėklų. Stiebas iki 30 cm aukščio, status, kartais kylantis, t. y. išlinkusiu pamatu, šakotas. Lapai elipsiški arba kiaušiniški, nedideli, kiekviename šone po 3—6 smailius dantelius. Lapai priešiniai. Augalas vienmetis, pusiau parazitinis, nes šaknų siurbtukais prikimba prie kitų augalų (varpinių žolių, dobilų) šaknų ir iš jų ima kai kurias maisto medžiagas. Visos augalo dalys apaugusios paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Rudenį žydintys augalai skiriasi nuo vasarinės rasės vešlesniu, šakotesniu stiebu.
Auga drėgnose ir apydrėgnėse pievose, pamiškėse, apypelkiuose. Paplitusi visoje Lietuvoje.
Žiedus apdulkina vabzdžiai. Sėklas išbarsto vėjas. Akišveitė turi gliukozidų, dervų ir kitokių medžiagų. Nuodinga. Viduramžiais buvo populiari vaistažolė. Botanikai, nagrinėjantys akišveičių rūšis, patiria daug keblumų, nes vienos nuo kitų sunkiai skiriamos.