Žyma: Nuodingi augalai

Pavojingos sodo gėlės

Ar žinote, kokiais sodo augalais galima apsinuodyti?  Labai daug populiarių sodo augalų, kurie vertinami dėl savo grožio, gali per kelias minutes tapti nuodingais žudikais. Ypač tokie augalai pavojingi vaikams, kurie gali jų paragauti iš smalsumo. Pavyzdžiui, tokioms „nedraugiškoms“ gėlėms galima priskirti visų mėgiamas pakalnutes ir narcizus. Kai kurios nuodingos sodo gėlės jau nužydėjo, tačiau kitos…

Paprastoji gebenė

Hedera helix L. Daugiametis, visžalis, iki 20 m ilgio augalas. Stiebas šakotas, driekiasi žeme arba lipa į medžius. Lapai odiški, su 3—5 skiautėmis. Žiedai pusrutuliškuose skėčiuose, kurie susitelkę į kekes. Vainiklapiai žalsvi. Vaisiai — rutuliška, melsvai juoda, su 2—5 sėklomis uoga. Žydi rugsėjo—spalio mėn., sėklos prinoksta kovo — balandžio mėn. Lietuvoje žydi labai retai. Auga…

Pelkinis gailis

Ledum palustre L. Daugiametis, 5 —100 cm aukščio visžalis krūmas. Jaunos šakelės rudos, plaukuotos, o senos pilkai rudos. Lapai lancetiški, linijiški, 7—50 mm ilgio ir 4 mm pločio, odiški, blizgantys. Žiedai balti, rečiau rausvi, apie 10 mm skersmens, tankiuose skėčiuose. Vaisius — 3—8 mm ilgio, pailga dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, labai smulkios, verpstiškos. Žydi gegužės—birželio…

Paprastasis amalas

Viscum album L. Daugiametis, 30—75 cm aukščio, visžalis, parazituojantis krūmas. Stiebas plikas, apvalus, gelsvai žalias, trapus, dvišakai šakotas. Lapai priešiniai, bekočiai, 2—10 cm ilgio, 1 —1,5 cm pločio, lancetiški arba ovališki, gelsvai žali. Vyriškieji žiedai didesni už moteriškuosius. Vaisius — netikra, balta, blizganti uoga. Sėklos apie 8 mm skersmens, balsvos. Žydi kovo—balandžio mėn. Uogos prinoksta…

Triskiautė žibuoklė

Hepatica nobilis Garsault Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių,…

Keturlapė vilkauogė

Paris quadrifolia L. Daugiametis, 12— 20 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, plikas, su vienu menturiu (iš 4—6 lapų). Lapai nusmailėjusia viršūne, pliki, 5—10 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedas viršūnėje. Apyžiedžio lapeliai 8, gelsvai žali. Vaisius — melsvai juoda uoga. Sėklos pusiau rutuliškos, rudos. Žydi gegužės-birželio mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažnas…

Geltonasis vilkdalgis

Iris pseudacorus L. Daugiametis, 50—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas šiek tiek suplotas, pilnaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai kalavijiški, iki 2—3 cm pločio. Žiedai stambūs, po 3—8 stiebo ir jo šakų viršūnėse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — tribriaunė, trilizdė dėžutė. Sėklos kampuotos arba rutuliškos, kiek suplotos. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Vaistams vartojami…