Polygonatum verticillatum (L.) All. Stiebas vagotai briaunotas, šiurkštus, 20—80 cm aukščio. Lapai meturiniai, po 2—7, bekočiai, pailgai lancetiški arba linijiški. Apyžiedis baltas, kartais rožinis. Uoga iš pradžių raudona, vėliau juodai mėlyna. Auga miškuose, miškų šlaituose. Paplitusi Žemaitijoje. Nedažna. Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra gleivių, širdį veikiančių glikozidų, saponinų, alkaloidų;…
Tag: Nuodingi augalai
Augalai valgomais vaisiais, Vaistiniai augalai
Paprastasis kadagys
Juniperus communis L. Visžalis, tankus, dažniausiai dvinamis, 3 — 5 (15) m aukščio krūmas arba medelis. Vyriškieji augalai glausta, siaura, kūgiška laja, moteriškieji skėstašakiai. Vaisiai — uogos pavidalo kankorėžiai, kurie prinoksta tik antrųjų metų rudenį. Pirmaisiais metais jie būna žali, prinokę — juodi, su melsvo vaško apnašomis, minkštimas saldokas, aromatingas. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis.…
Augalai valgomais vaisiais
Raudonuogis šeivamedis
Sambucus racemosa L. Vasaržalis, 2—4 m aukščio krūmas. Šakos apaugusios šviesiomis karpelėmis. Šerdis šviesiai ruda, žievė nemalonaus kvapo. Žiedai gelsvai žali, tankiuose rutuliškuose žiedynuose. Žydi gegužės mėn. Vaisiai ryškiai raudoni, rutuliškose kekėse, sultingi kaulavaisiai; prinoksta liepos mėn. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas parkuose, sodybose. Kai kur pasitaiko sulaukėjusių. Kaip geras trako augalas veisiamas miškuose. Atsparus šalčiui…
Augalai valgomais vaisiais
Juoduogis šeivamedis
Sambucus nigra L. Vasaržalis, 3—8 m aukščio krūmas arba medelis. Jaunos šakelės su daugeliu tamsių karpelių. Šerdis puri, balta. Senesni stiebai ir šakos tuščiaviduriai. Lapai priešiniai, neporomis plunksniški, dažniausiai iš 5 — 7 lapelių porų. Žiedai balti, stipraus kvapo, smulkūs, gausiažiedėse skėtiškose kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai — juodi, blizgantys, mėsingu minkštimu kaulavaisiai; prinoksta liepos—rugpjūčio…
Rudenį žydintys augalai
Paprastoji žilė (Senecio vulgaris L.)
Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži,…
Rudenį žydintys augalai, Vaistiniai augalai
Kartusis kietis (Artemisia absinthium L.)
Daugiametis žolinis augalas, apaugęs sidabrinio atspalvio plaukeliais, su trumpu šakniastiebiu. Stiebai dažniausiai keli, 50—110 cm aukščio, statūs arba kylantys, briaunoti, viršutinė dalis šakota, gausiai lapuoti. Lapai paprasti, plunksniški, 2—3 kartus giliai suskaldyti. Viršūni-niai lapai vienąkart triskilčiai arba ištisiniai. Graižai rutuliški, 2,5—4 mm skersmens, trumpakočiai, atsilošę arba nusvirę, susitelkę į vienašales kekes, kurios savo ruožtu sudaro…
Rudenį žydintys augalai
Nariuotasis bervidis (Scrophularia nodosa L)
Nereta augalų rūšis, bent jau mūsų klimato zonoje. Tamsiai purpurinės spalvos, rudo atspalvio žiedai stiebo viršūnėje piramidiškos kekės šluotelėse. Žiedyno šakelės apaugusios trumpais liaukiniais plaukeliais, lipnios. Taurelė penkiadantė, danteliai kiaušiniški. Vainikėlis neryškiai dvilūpis, maždaug 1 cm ilgio, vamzdelis platus, rutuliškas. Viršutinė lūpa tiesi, dviskiautė, apatinė triskiautė, vidurinė skiautė žemyn nulinkusi. Vainikėlio vidus raudonai rudas, išorė…