Sedum acre L. Daugiametis, 5—15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas gulsčias arba kylantis, prie pamato įsišaknyjantis. Lapai sultingi, 2—5 mm ilgio, 2—2,5 mm pločio. Žiedai skėtiškose kekėse. Vainiklapiai geltoni. Sėklos smulkios, ovalios, šviesiai rudos. Žydi birželio—liepos mėn. Sėklos subręsta liepos— rugpjūčio mėn.Auga sausose smėlėtose, žvyringose vietose. Dažnas visoje Lietuvoje.Vaistinei žaliavai vartojama žolė. Ji pjaunama šilokams…
Linaria vulgaris Mill. Daugiametis, 30—90 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, paprastas arba šakotas. Lapai pražanginiai, lancetiški, arba linijiški, šiek tiek žemyn lenktais kraštais, 2—6 cm ilgio, 2—5 cm pločio. Žiedai stambūs, ilgose viršūninėse kekėse. Vainikėlis geltonas, su pentinu. Vaisius — pailga dėžutė. Sėklos plokščios, juodos, sparnuotos, iš vienos pusės apaugusios šiurkščiomis karpomis. Žydi birželio—rugsėjo…
Vincetoxicum officinale Moench. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, kylantis, nešakotas arba šakotas, kartais su vijoklinėmis viršūnėmis, plaukuotas. Lapai priešiniai, retkarčiais menturiniai, trumpakočiai, smailūs, lygiakraščiai, jų pakraščiai ir koteliai kiek plaukuoti. Žiedai lapų pažastyse. Vainikėlis gelsvai baltas. Vaisius — daugiasėklė dėžutė. Sėklos pūkuotos, rudos. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis. Auga šlaituose, miškuose, krūmuose,…
Laserpitium latifolium L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40—50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs į išsipūtusią makštį; apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs; viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį; visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne…
Polygonatum verticillatum (L.) All. Stiebas vagotai briaunotas, šiurkštus, 20—80 cm aukščio. Lapai meturiniai, po 2—7, bekočiai, pailgai lancetiški arba linijiški. Apyžiedis baltas, kartais rožinis. Uoga iš pradžių raudona, vėliau juodai mėlyna. Auga miškuose, miškų šlaituose. Paplitusi Žemaitijoje. Nedažna. Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra gleivių, širdį veikiančių glikozidų, saponinų, alkaloidų;…
Juniperus communis L. Visžalis, tankus, dažniausiai dvinamis, 3 — 5 (15) m aukščio krūmas arba medelis. Vyriškieji augalai glausta, siaura, kūgiška laja, moteriškieji skėstašakiai. Vaisiai — uogos pavidalo kankorėžiai, kurie prinoksta tik antrųjų metų rudenį. Pirmaisiais metais jie būna žali, prinokę — juodi, su melsvo vaško apnašomis, minkštimas saldokas, aromatingas. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis.…
Sambucus racemosa L. Vasaržalis, 2—4 m aukščio krūmas. Šakos apaugusios šviesiomis karpelėmis. Šerdis šviesiai ruda, žievė nemalonaus kvapo. Žiedai gelsvai žali, tankiuose rutuliškuose žiedynuose. Žydi gegužės mėn. Vaisiai ryškiai raudoni, rutuliškose kekėse, sultingi kaulavaisiai; prinoksta liepos mėn. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas parkuose, sodybose. Kai kur pasitaiko sulaukėjusių. Kaip geras trako augalas veisiamas miškuose. Atsparus šalčiui…
Sambucus nigra L. Vasaržalis, 3—8 m aukščio krūmas arba medelis. Jaunos šakelės su daugeliu tamsių karpelių. Šerdis puri, balta. Senesni stiebai ir šakos tuščiaviduriai. Lapai priešiniai, neporomis plunksniški, dažniausiai iš 5 — 7 lapelių porų. Žiedai balti, stipraus kvapo, smulkūs, gausiažiedėse skėtiškose kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai — juodi, blizgantys, mėsingu minkštimu kaulavaisiai; prinoksta liepos—rugpjūčio…
Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži,…
Daugiametis žolinis augalas, apaugęs sidabrinio atspalvio plaukeliais, su trumpu šakniastiebiu. Stiebai dažniausiai keli, 50—110 cm aukščio, statūs arba kylantys, briaunoti, viršutinė dalis šakota, gausiai lapuoti. Lapai paprasti, plunksniški, 2—3 kartus giliai suskaldyti. Viršūni-niai lapai vienąkart triskilčiai arba ištisiniai. Graižai rutuliški, 2,5—4 mm skersmens, trumpakočiai, atsilošę arba nusvirę, susitelkę į vienašales kekes, kurios savo ruožtu sudaro…
