Juoduogis šeivamedis

Sambucus nigra L.

Vasaržalis, 3—8 m aukščio krūmas arba medelis. Jaunos šakelės su daugeliu tamsių karpelių. Šerdis puri, balta. Senesni stiebai ir šakos tuščiaviduriai. Lapai priešiniai, neporomis plunksniški, dažniausiai iš 5 — 7 lapelių porų. Žiedai balti, stipraus kvapo, smulkūs, gausiažiedėse skėtiškose kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai — juodi, blizgantys, mėsingu minkštimu kaulavaisiai; prinoksta liepos—rugpjūčio mėn. ir ilgai laikosi ant krūmų.
Lietuvoje savaime neauga. Auginamas parkuose, gyvenvietėse, pasitaiko sulaukėjusių prie sodybų, kartais ir miškuose. Gera trakinė rūšis, todėl kai kuriuose miškuose yra įveista jo sodinių. Geriausiai tarpsta derlinguose, drėgnuose dirvožemiuose. Dauginasi sėklomis, šakninėmis atžalomis ir atlankomis. Vaisiuose yra 5—6% cukrų, 1,4% pektinų, 1,2% organinių rūgščių, 10—50 mg% askorbino rūgšties, antocianų, karotino, rauginių bei dažinių medžiagų. Noprinokę vaisiai nuodingi. Prinokę tinka maistui, bet dažniausiai vartojami perdirbti; juos noriai lesa paukščiai. Kai kur prieskoniams vartojama ir džiovintus žiedus.
Žiedai, vaisiai, lapai ir žievė vartojami medicinoje, žiedai ir žievė — kosmetikoje. Mediena lengva, geros kokybės, tinka smulkiems dirbiniams. Šakučių šerdis vartojama mikroskopiniams darbams. Vaisių nuoviru galima dažyti audinius.
Augalas dekoratyvus. Želdiniuose auginama keletas jo formų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.