Paprastasis žalčialunkis

Daphne mezereum L.

Vasaržalis, nelabai šakotas, iki 1,5 m aukščio krūmas. Lapai pražanginiai, šakų viršūnėse. Žiedai rožiniai, rečiau balti, stipriai kvepiantys, dažniausiai po 3 pernykščių lapų pažastyse. Žydi anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui, dar lapams neišsiskleidus. Vaisiai — sultingi, blizgantys, ryškiai raudoni kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles žemiau lapų; prinoksta birželio— liepos mėn.
Lietuvoje dažnas. Auga ūksminguose lapuočių ir mišriuose miškuose. Geriausiai tarpsta derlinguose, apydrėgniuose dirvožemiuose. Dauginasi sėklomis. Visose augalo dalyse yra nuodingų medžiagų mezereino ir dafnino, todėl jis labai nuodingas. Jau 10—12 vaisių- yra mirtina dozė vaikams. Žievės sultys’sukelia odos paraudimus, ją pakramčius gali iškristi dantys. Žiedadulkės gali sukelti akių, kvėpavimo takų uždegimą. Kartais žalčialunkiu apsinuodija paukščiai, naminiai gyvuliai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *