Ežerinis meldas (Scirpus lacustris L.)

Ir meldas žydi, nors jo žiedai anaiptol nepanašūs į vėdryno, gvazdiko ar notrelės. Apyžiedis virtęs šereliais, pažiedės — pienelės. Žiedai varputėse, o šios sudaro kuokštus. Meldas žydi birželio ar net liepos mėn. Vaisius — tribriaunis riešutėlis.
Stiebų daug, nuo kitų, net ir giminingų augalų jie skiriasi tuo, kad yra belapiai, tiesūs, stori, statūs, 2,5 m aukščio, ir prie pačios viršūnės tartum iš šono išauga žiedynas. Daugiametis, su ilgais šakniastiebiais augalas, išleidžiantis daug stiebų.
Auga stovinčio ir lėtai tekančio vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, balų upelių) pakrantėse (iki 1 —1,5 m gylio). Negiliame vandenyje meldas prisitaiko prie nelabai palankių sąlygų. Visas jo stiebas ir pats šakniastiebis pilnas parenchimos, puraus, orą sulaikančio audinio. Meldo šakniastiebiai ir šaknys susipina ir taip tvirtina pakrantes bei kaupia derlingą dumblą. Ilgi ir tvirti stiebai tinka pynimo darbams. Nagingi pynėjai iš jų pagamina įvairių krepšelių, pintinėlių, patiesalų ir kitokių dirbinių. Meldui giminingas viksvameldis, augantis šlapiuose miškuose, pelkėse, šaltiniuotose vietose. Stiebas lapuotas, nelabai aukštas, žiedynas viršūninis, gausiažiedis. Iš jo bitės ir kamanės surenka daug žiedadulkių, reikalingų perams maitinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.