Paprastoji lūgnė (Nuphar lutea L.)

Žiedai pavieniai, iki 6 cm skersmens. Taurėlapiai 5, geltoni, prie pagrindo žali, stori, išgaubti. Vainiklapių daug, jie taip pat geltoni, 3 kartus trumpesni už taurėlapius, su nektarinėmis duobutėmis. Kuokelių daug, purka plati. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Vaisius — ąsotėlio pavidalo nesultinga didelė uoga, kurios sienelės nuo vandens gleivėja, pamažu suyra ir sėklos pasklinda vandenyje. Lapai išauga iš šakniastiebio; lakštai ant ilgų kotelių iškyla į vandens paviršių. Yra ir povandeninių lapų. Lakštai panašūs į vandens lelijos, odiški, iškirptu pamatu, bet abi pusės žalios, o vandens lelijos apatinė lapo pusė violetinė. Šakniastiebis storas, mėsingas. Sėklas perneša žuvys ir vandens paukščiai.
Auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje, kuriame gausu maisto medžiagų, iki 3,5 m gylio: ežeruose, upėse, balose, senvagėse, kur dumblingas dugnas. Žieduose nektaro nedaug, juos lanko vabalai ir musės. Šakniastiebius ėda vandens žvėreliai, nors jie ir nuodingi. Džiovintus galima vartoti maistui ir vaistams. Senesnėse šakniastiebių dalyse susikaupia daug rauginių medžiagų, tinkamų odoms išdirbti. Sėklose daug krakmolo, jas lesa paukščiai. Nustatyta, kad lūgnės šakniastiebiuose yra alkaloido nufleino, kurį galima vartoti nuo mikozių, t.y. grybelinių ligų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.