Daugiametis žolinis augalas, kurio šakniastiebis šliauždamas ir išsišakodamas, ties bambliais gali įsišaknyti, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų vanduo ar žemė.
Stiebas užauga iki 2 m ilgio, kartais ir ilgesnis. Iškyla vertikaliai virš žemės, vandens paviršiaus ar plūduriuoja vandenyje.
Lapai trumpais koteliais, pilkai žalios spalvos, plaukuoti ir išsidėstę pakaitomis. Gali būti su apvaliu arba smailiu galiuku. Plūduriuoja vandenyje ar iškyla vertikaliai.
Varpiški žiedynai išauga stiebų ir šaknų viršūnėse. Žiedeliai maži, apie 5mm ilgio, rausvos ar rausvai baltos spalvos. Kai kurie augalai turi kuokelinius, kiti piestelinius žiedus, Kai kuriais atvejais žiedynai gali būti dvilyčiais.
Augalo vaisiai yra rausvais apyžiedžio lapeliais apgaubti riešutai, kurie yra tamsūs, juodos ar rudos spalvos, lęšiškos formos, viršūnėje užsibaigiantys snapeliu.
Žydėjimo laikas: birželio—rugsėjo mėn.
Būdmainis dažnai sutinkamas visoje Lietuvos teritorijoje. Yra keletas augalo formų, kurios sugebėjo prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų. Lietuvoje dažniau pasitaiko:
var. aguaticum Leyss., gerai auga užutekiuose ar nedidelės srovės vandenyje: upėse ir jų senvagėse, grioviuose, ežeruose ir tvenkiniuose. Šios augalo formos stiebas ilgas, išsišakojantis, plūduriuoja ant vandens. Lapai ilgakočiai, jų viršutinė pusė yra su blizgesiu ir taškuota, tamsesnės žalios spalvos; apatinė dalis – šviesesnė, su išryškėjančiomis gyslelėmis.
var. lerrestre Leyss. dažniau sutinkami vandenviečių pakrantėse, grioviuose, pievose, laukuose. Stiebai yra statūs, kylantys aukštyn, neišsišakoję, tačiau apaugę plaukeliais.
Šaknis išleidžia iš šakniastiebių ar kamieninių gumbelių prisilietus prie žemės ar vandens.
Augalas dauginasi sėklomis, kurias mėgsta lesti vandens ir pelkių paukščiai.
Tai yra vaistinis augalas, naudojamas kaip antiseptikas ir ištikus apsinuodijimui. Sudėtyje yra nemažai rauginių medžiagų.