Urtica dioica L. (Dilgėlių šeima)
Sniegui nutirpus, saulei pašildžius žemę, dilgėlė greit atbunda ir daigina pirmus ūglius Tai daugiametis žolinis augalas, turintis statų, briaunotą, plaukeliais apaugusį stiebą. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, dantyti, smailėjančiomis viršūnėmis, apaugę plaukeliais, kuriuose yra skruzdžių rūgšties. Plaukeliai, prisilietę prie odos, lūžta, rūgštis dirgina audinius, todėl jaučiamas skausmas. Žiedai vienalyčiai, žali, susitelkę į varpas lapų pažastyse. Augalas žydi liepos-spalio mėn.
Didžioji dilgėlė auga patvoriuose, miškuose, krūmuose, drėgnose dirvose.
Lapai skinami per žydėjimą apsimovus pirštines. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia po skardos ar šiferio stogu. Džiovinti lapai yra tamsiai žalios spalvos, trapūs, kartoko skonio. Žaliavos galiojimo laikas – 2 metai.
Dilgėlės lapuose yra angliavandenių, baltymų, riebalinio ir eterinio aliejaus, tanidų, glikozido
urticino, skruzdžių rūgšties, vitaminų C, K, B2, B3, pantoteno rūgšties, sitosterino, fermentų, daug chlorofilo, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro ir kt.), karotinoidų, fitoncidų, dervų ir kt.
Veikliosios didžiosios dilgėlės medžiagos svarbios žmonių sveikatai. Jas vertino ir taikė gydymui Avicena. Sumaigytais (sutrintais) šviežiais dilgėlės lapais buvo stabdomas kraujavimas iš nosies. Gydytojai susidomėjo šia dilgėlės savybe. Dar XVI a. dilgėlės lapų nuoviru buvo stabdomi plaučių, žarnyno, gimdos kraujavimai. Dilgėlės ypač pagelbėjo per karą, kai dažnai reikėdavo stabdyti kraujavimą. Daugiausia vartojamas skystas dilgėlių lapų ekstraktas. Kraujavimą stabdo augalo sudedamosios dalys: vitaminai K, C, karotinas, chlorofilas ir kt.
Biologiškai aktyvios dilgėlių medžiagos gerina hemoglobino ir eritrocitų gamybą, mažina uždegimo procesus, gydo reumatą, podagrą, anginą, tinka akmenligės profilaktikai, stiprina dantenas. Dilgėle gydomi medžiagų apykaitos sutrikimai, mažakraujystė, aterosklerozė, kepenų, tulžies pūslės ligos ir vidurių užkietėjimas.
Dilgėlės lapų užpilui reikia 15 g žaliavos. Ji užpilama stikline verdančio vandens, ekstrahuojama 15 min., perkošiama, geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną. Paruoštą užpilą galima laikyti 2 paras vėsioje vietoje. Galima paruošti stipresnės koncentracijos dilgėlės lapų užpilą kompresams, pavilgams. Jis skatina nudegintų audinių granuliaciją ir epitelizaciją.
Dilgėlės lapai yra vitaminingų, kraujavimą stabdančių vaistažolių mišinių sudedamoji dalis. Mišinys iš 30 g dilgėlės lapų, 70 g šermukšnio vaisių rekomenduotinas sergant hipovitaminozėmis ir avitaminozėmis.
Dilgėlė vartojama kosmetikoje. Ji stiprina plaukų šakneles, mažina pleiskanojimą. Išplauti plaukai skalaujami dilgėlės lapų užpilu arba įtrinamą plaukuotoji galvos dalis 1-2 kartus per savaitę. Liaudies medicina dilgėlės lapų šviežiomis sultimis gydo osteomielitą, nosies bei gimdos kraujavimą, kosėjimą krauju. Manoma, kad dilgėlės mažina cukraus kiekį kraujyje. Šviežių dilgėlės žiedų užpilas skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo odos ligas. Stipriai kosint, patartina vartoti šaknų nuovirą su medumi ar cukrumi.
Anksti pavasarį jaunos dilgėlės lapai yra svarbus vitamino C šaltinis. Iš lapų ruošiama vitamininė arbata, salotos, verdama sriuba. Jų nereikėtų per daug vartoti tiems, kurių padidėjęs kraujo krešamumas.