Plantago major L. (Gyslotinių šeima)
Daugiametis žolinis augalas. Jo šaknys trumpos, kuokštinės, baltos. Lapai lygiakraščiai, kiaušiniški ar elipsės formos, apatinė dalis ryškiai gyslota. Žiedynas – cilindrinė varpa. Augalas žydi nuo gegužės mėn. iki rudens.
Plačialapis gyslotis auga pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Lietuvoje tai dažnas ir visiems žinomas augalas.
Medicinoje vartojami plačialapio gysločio lapai ir sėklos.
Vaistinei žaliavai lapai renkami augalo butonizacijos fazės pabaigoje ir jam žydint. Tai daroma giedrą dieną. Jie dėliojami plonu sluoksniu ant medžiagos arba popieriaus ir džiovinami pastogėje bei gerai vėdinamoje patalpoje. Reikia pavartyti, kad vienodai džiūtų ir nejuoduotų. Jei oras drėgnas, džiovinama džiovyklose (40-50°C). Džiovinta žaliava yra žalios spalvos, silpno kvapo, kartoko skonio. Tinka vartoti 3 metus.
Gysločio lapuose yra (10%) gleivių, tanidų, karčiųjų medžiagų, glikozido aukubino, alkaloidų, vitaminų (C, K, karotino, U), cholino, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, oksalo), dervų, steroidinių saponinų, fermentų, fitoncidų, flavonoidų, mineralinių druskų, ypač kalio. Sėklose yra iki 44% gleivių Dar prieš mūsų erą gyslotį vartojo kinai, graikai, romėnai dizenterijai gydyti. Avicena gysločio lapais stabdydavo kraujavimą, gydydavo žaizdas, kepenų ligas, o jų sultimis ramino ausų ir dantų skausmus.
Galeniniai gysločio preparatai mažina uždegimus, ramina skausmus, stabdo kraujavimą, veikia bakteriostatiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, pneumoskleroze, kokliušu, tuberkulioze ir kt. Veikliosios gysločio medžiagos gydo opas, žaizdas, furunkulus. Jos veikia cholesterino apykaitą, todėl taikomos aterosklerozei gydyti.
Plačialapio gysločio nuovirui reikia 10 g (2 valgomuosius šaukštus) lapų emaliuotame inde užpilti 200 ml verdančio vandens, indą uždengti ir įstatytą į verdančio vandens vonelę kaitinti 30 min. Aušinama kambario temperatūroje 10 min., perkošiama, nuspaudžiama. Į gautą nuovirą įpilama iki 200 ml virinto vandens. Geriama po pusę stiklinės nuoviro 15 min. prieš valgį 3-4 kartus per dieną, jei sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ar kamuoja žaizdos.
Galima pasigaminti gysločio sulčių. Nuplauti lapai sumalami mėsmale, išsunkiamos sultys. Į jas įdedama tiek pat medaus, pakaitinama 15 min. verdančio vandens vonelėje ir laikoma vėsioje vietoje.
Šviežius surinktus ir nuplautus lapus sumaigome, užpilame tokiu pačiu kiekiu cukraus pudros ir laikome dvi savaites tamsioje vietoje. Gautas sultis vartojame 20 min. prieš valgį po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Farmacijos pramonė iš šviežių gysločio lapų gamina sultis, kuriomis gydomos virškinamojo trakto ligos (lėtinis gastritas, opaligė, žarnyno uždegimai). Preparatas geriamas 20 min. prieš valgį po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną, jei skrandžio rūgštingumas normalus ar sumažėjęs, sergate opalige, lėtiniu kolitu.
Plantagliucidas (Plantagliucidum) veikia uždegimus ir spazmus, šiek tiek padidina skrandžio sulčių sekreciją. Juo gydomas sumažėjusio rūgštingumo gastritas ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė. Pusė arba visas arbatinis šaukštelis granulių užpilamas puse stiklinės šilto vandens; geriama 30 min. prieš valgį 2-3 kartus per dieną.
Plantagliucidas nevartotinas sergant hiperacidiniu gastritu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige su padidėjusiu rūgštingumu.
Liaudies medicina gyslotį vartoja viršutinių kvėpavimo takų (bronchito, astmos, kosulio ir kt.) ligoms, turunkulams, karbunkulams, sumušimams, graužikų, vapsvų, bičių bei gyvačių įkandimams gydyti. Sumaigyti švieži augalo lapai dedami ant gydomos vietos. Gysločio sėklos turi daug gleivių (10 g sėklų užpilama 100 ml vandens vienam kartui). Gleivingą užpilą patariama vartoti viduriams užkietėjus (jis padengia gleivinę ir apsaugo nuo dirgiklių).
Jauni gysločio lapeliai vitaminizuoja salotas, ypač pavasarį.