Manoma, kad paprastoji portulaka yra kilusi iš Vakarų Azijos. Ji jau ilgą laiką auga Viduržemio pajūrio kraštuose. Prieš keletą šimtmečių šis augalas pateko į Šiaurės ir Vidurio Europą. Paprastoji portulaka turi daug vitamino C, todėl ji buvo vartojama nuo skorbuto.
Paprastoji portulaka yra vienametis augalas rausvais, gausiai šakotais stiebais, kurie, priklausomai nuo veislės, būna 15-30 cm aukščio. Apskritai ovališki lapai yra sultingi ir mėsingi, kaip ir stiebai. Taip lapų vasarą pasirodo smulkūs gelsvi žiedai. Paprastoji portulaka yra labai vitaminga, joje gausu eterinių aliejų.
Geriausiai tinka saulėta, užuovėjoje esanti lysvė su smėlingų, vandeniui laidžiu dirvožemiu.
Paprastajai portulakai reikia daug šilumos, todėl ji atvirame grunte sėjama ne anksčiau, kaip gegužės mėnesį. Pakartotinai galima sėti kas tris savaites iki pat rugsėjo. Sėjama eilutėmis 20 cm atstumu. Sėklos lengvai įspaudžiamos į dirvą ir tada užberiamos trupučiu dirvožemio. Labai svarbu reguliariai laistyti, kad galėtų normaliai vystytis mėsingi lapai. Dirvoje neturi būti piktžolių.
Jaunus sultingus lapus galima skinti jau praėjus trims ar keturioms savaitėms po sėjos. Po žydėjimo jie tampa kartoki. Jų negalima konservuoti, bet verta pabandyti augalą per žiemą laikyti ant palangės.
Paprastoji portulaka šviežia vartojama salotoms, sriuboms arba padažams. Ją galima taip pat troškinti kaip daržinį špinatą. Portulaka yra šiek tiek aitroka ir sūroka. Jeigu ji yra per karti, galima prieš vartojant trumpam panardinti į karštą vandenį.
Portulakos lapai mažina skrandžio skausmus ir rėmenį, o arbata ramina. Portulakos sudėtyje yra kraują valančiųjų medžiagų, todėl labai tinka organizmui stiprinti pavasarį. Pacientai, kurių cholesterolio kiekis yra per didelis, turėtų reguliariai vartoti portulaką.