Vaistinė melisa (Melissa officinalis)

melissa-officinalis-vaistine-melisaVaistinė melisa, dėl aromato dar vadinama citrinine melisa, į Viduržemio pajūrio kraštus iš Rytų pateko prieš kelis šimtus metų. Dėl daugybės naudingųjų savybių labai greitai tapo įprastinis daržų augalas. Ypač išpopuliarėjo kaip pagrindinis melisos antpilo komponentas.

Daugiametis augalas gali greitai išaugti iki 70 cm aukščio. Kadangi jo keturbriauniai šakoti stiebai tankiai apaugę lapais, jis atrodo kaip gana tankus keras. Lapai skleidžia stiprų citrinos kvapą, ypač juos sutrynus. Smulkūs, balsvi asimetriški, vasarą lapų pažastyse išaugantys žiedai vilioja bites ir kamanes. Vaistinė melisa turi daug eterinių aliejų, rauginių ir karčiųjų medžiagų.

Melisa mėgsta saulėtas augavietes, bet pakankamai gerai auga ir daliniame pavėsyje. Ypač tinka nuo šalčių apsaugotos vietos. Dirvožemis turėtų būti humusingas ir laidus vandeniui. Esant reikalui, į jį galima įmaišyti smėlio.

Pavasarį sėklos pasėjamos į daigynus ir laikomos maždaug 20ºC temperatūroje. Reikia šiek tiek kantrybės, nes sėklos atšyla, augalėlius galima persodinti. Kadangi augalas yra stambus ir nupjovus vėl greitai atauga, galima nusipirkti porą augalų. Vėliau melisa pasisės pati. Be to, ją galima dauginti dalijant kerą. Kai augalas intensyviai auga, jį reikia pakankamai laistyti. Jei melisa, laikui bėgant, labai išplinta, šaknų gniužulas aplinkui apkapojamos. Ją galima sodinti tiesiai į kubilą ar balkono lovelį. Šaltomis žiemomis reikia pridengti.

Gležnus stiebus ir jaunus lapus galima skinti nepaliaujamai nuo pavasario iki rudens. Melisą geriausia vartoti šviežią – tada ji būna aromatingiausia ir joje būna daugiausia vertingųjų medžiagų. Jei norite paruošti atsargų žiemai, nupjaukite stiebus prieš žydėjima ir rūpestingai išdžiovinkite.

Vaistinė melisa sušvelnina visų patiekalų, kuriems tinka citrinų aromatas, pavyzdžiui, salotų, sriubų ar žuvies skonį. Tačiau jos negalima virinti, kad nebūtų prarastos vertingosios medžiagos. Melisa yra gaivaus skonio, o įmaišius erškėčio, hibisko ir apelsininio citrinmedžio žiedų, ji įgyja vaisių skonį.

Vaistinės melisos sudėtyje esantys eteriniai aliejai ramina, todėl tinka vartoti patyrusiems stresą arba sutrikus miegui. Rauginės ir karčiosios medžiagos padeda gydyti skrandžio sutrikimus. Iš džiovintų lapų paruošiama arbata, kurią geriausiai pasaldinti šaukšteliu medaus.

Iš džiovintų lapų galima paruošti maloniai kvepiantį ir raminantį vonios priedą. 50 g melisos lapų, reikia užplikyti 1 l vandens. Po 10 min. ekstraktą supilti į vonios vandenį.

Geltonlapių melisų veislių augalai daugiamečių augalų lysvei suteiks spalvingumo.

Atpalaidojantis ir stiprinantis melisos antpilas

200 g šviežių melisos lepų užpilti 1 l 60 % degtinės ir laikyti šiltoje vietoje. Mikstūra turi ekstrahuotis maždaug 10 dienų, po to ją reikia perkošti. Kad nebūtų prarastos vertingosios medžiagos, lapus dar kartą stipriai išspausti. Melisos antpilas stimuliuoja širdį ir kraujotaką, taip pat padeda esant nerviniam išsekimui ir miego sutrikimams. Geriausia šį antpilą gerti atskiedus vandeniu arba arbata.

  1 comment for “Vaistinė melisa (Melissa officinalis)

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *