Melissa officinalis
Botaninis aprašymas:
Daugiametis 30-100cm aukščio žolinis malonaus citrinos kvapo augalas. Šakniastiebis šakotas, šaknys gelsvos. Stiebas status, šakotas, apaugęs bankiniais arba paprastais plaukeliais. Lapai kotuoti, kiaušiniški arba apskritai rombiški, 3-8cm ilgio, šiek tiek raukšlėti, kraštai dantyti, viršūnės
smailios, viršus plaukuotas, blizgantis. Žiedai viršutinių lapų pažastyse, susitelkę po 3-12 netikruose menturiuose. Žiedai balti arba rožiniai. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, sėklos subręsta rugsėjo mėnesiais. Vaisiai- tamsiai rudi riešutėliai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai.
Paplitimas:
Pietų ir Pietryčių Europoje, Rusijos europinės dalies pietiniuose rajonuose, Kaukaze, Mažojoje ir Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Respublikoje savaime neauga. Auginamas soduose, sodybų gėlynuose, daržuose, prie bitynų. Apyretis.
Auginimas:
Vaistinė melisa yra reikli šilumai. Jai auginti tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta ir lengvesnė trąši dirva. Priešsėlis- gausiai mėšlu tręštos kultūros. Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai(šakniastiebių auginiais, kerelio dalijimu). Sėklos sėjamos į dirvą balandžio pabaigoje- gegužės pradžioje eilėmis, 60-70cm tarpueiliais. Sėklos sudygsta per 15-20 dienų. Daigai į pastovią auginimo vietą sodinami eilėmis, 60cm tarpueiliais, 30cm atstumais tarp augalų. Per vegetaciją 2-3 kartus purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės. Vaistinė melisa yra daugiametis augalas, tačiau mūsų krašto sąlygomis toje pačioje vietoje gali augti ne ilgiau kaip trejus metus, šaltomis ir besniegėmis žiemomis apšąla, o per didelius šalčius (iki -40°C) visai iššąla- prasidėjus šalnoms, rekomenduojama augalus mulčiuoti durpėmis 2-3cm sluoksniu.
– Graikiškai melissa- bitė; augaluose yra nektaro, jie gausiai lankomi bičių.
* * *
Vaistinė žaliava- melisų lapai. Žolė pjaunama 2 kartus per vegetaciją: pirmąjį kartą- prieš žydėjimą(liepos mėnesiais), antrąjį- prieš pat rudens šalnas(rugsėjo mėnesiais). Žolė pjaunama prieš žydėjimą, giedrą dieną, nukritus rasai. Suspausti melisų lapai greitai tamsėja, todėl nupjautą žolę reikia atsargiai krauti į krepšius, nespausti. Žaliava džiovinama paskleista plonu sluoksniu nesaulėtoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35-40°C temperatūroje. Sausa žolė smulkinama, sijojamapašalinami stiebai. Išdžiovinta žaliava turi būti citrinų kvapo, iš pradžių sutraukiančio, vėliau malonaus skonio. Pakuojama į daugiasluoksnius popierinius arba medžiaginius maišus, laikoma sausoje, gerai vėdinamoje 18-20°C temperatūros patalpoje. Žaliava tinka vartoti metus. Melisos lapuose, žieduose kaupiasi eterinis aliejus(0,02-0,3%), kurio pagrindiniai komponentai: citralis(75-85%), geraniolis, linolis, citronelolis ir kiti. Eterinio aliejaus sudėtyje yra iki 70 junginių. Be to, žaliavoje yra askorbo rūgšties(150,0mg%), raugų(4,0-5,0%), gleivių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, saponinų, kavos, ursolio ir kitų rūgščių.
Vartojimas medicinoje
Ibn Sina(Avicena) melisą gyrė kaip vaistą, stiprinantį gyvybingumą ir išsklaidanti melancholiją. Viduramžiais buvo sakoma, kad ji stiprina ir gaivina silpną širdį. Melisų preparatai veikia švelniai raminamai ir vartojami daugeliui ligų gydyti. Pagrindinės indikacijos yra funkciniai skrandžio ir žarnyno sutrikimai, meteorizmas; nerimas su funkciniais širdies ir miego sutrikimais. Virškinimui reguliuoti vartojamas mišinys iš vaistinių melisų ir pipirmėčių lapų lygiomis dalimis. Vartojant ilgesnį laiką vaistinė melisa sustiprina pipirmėčių raminamąjį veikimą ir pagerina arbatos skonį.
Liaudies medicinoje
Melisa vartojama kaip raminamasis, skausmą malšinantis vaistas. Arbata geriama nuo širdies skaudėjimo, kaulų skausmų, galvos svaigimo; ji skatina prakaitavimą, gerina medžiagų apykaitą. Jei nesveikos dantenos ir skauda dantis, melisos žolės antpilu skalaujama burna. Taip pat šalinamas nemalonus burnos kvapas.
– Jos kompresai dedami kamuojant sąnarių, raumenų reumatiniams skausmams, ant sumušimų ir opų. Lapų ištraukos vartojamos įsisenėjusioms žaizdoms gydyti.
– Melisa vartojama aromatinėms vonioms sutrikus medžiagų apykaitai.
– Anksčiau melisa buvo vartojama nuo kandžių ir vabzdžių įkandimų.
Nuo nervinio pobūdžio skrandžio spazmų
❖ 2 šaukštelius džiovintos ir susmulkintos vaistinės melisos žolės užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, 10min palaikyti, kad pritrauktų, nukošti ir gerti prieš valgį po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Nuo širdies nepakankamumo
❖ Šaukštą vaistinės melisos užplikyti 1/4 litro verdančio vandens ir palaikyti 15min, kad pritrauktų. Kasdien gerti šių žolių arbatos po 2-3 puodelius.
❖ Nuo stipraus širdies plakimo, skausmų širdies plote gerti 10-15 lašų melisos eterinio aliejaus.
Nuo nemigos
❖ 2-3 šaukštelius susmulkintos žaliavos termose užplikyti 250ml karšto(iki 85°C) vandens, po 15-20min nukošti, nuspausti. Gerti po stiklinę medumi pasaldintos arbatos ryte ir vakare prieš miegą.
Melisos tinktūra
❖ Į 100ml 70% spirito pamerkti 10g melisos lapų. Šia tinktūra kelis kartus per dieną tepti pūslėtas vietas. Slopina viruso dauginimąsi, bet nepažeidžia organizmo ląstelių.
Maistui
Melisų eterinio aliejaus pagrindinis komponentas citralis suteikia augalams malonų, gaivinantį, citrinas primenantį kvapą. Šviežiais ir džiovintais melisų lapais skaninami patiekalai, kuriems šis kvapas tinka. Švieži lapai vartojami daržovių salotoms, agurkų ir pomidorų konservams, arbatoms; švieži ir džiovinti- žuvies(ypač karpio), grybų, varškės, kiaušinių patiekalams, pieniškoms, daržovių sriuboms, kompotams, giroms bei gaiviesiems gėrimams, actui paskaninti, taip pat likeriams aromatizuoti.
– Žalumynai dedami 1-2min prieš patiekiant į stalą.
Salotos su melisa
Produktai: 400g virtų bulvių, 50g svogūnų laiškų.
❖ Salotas pabarstyti 40g susmulkintos melisos, įdėti 50g grietinės ir pagal skonį druskos.
Sriuboms paskaninti
❖ Mišinys: 100g dilgėlių miltelių ir 50g melisos miltelių.
Melisos ir kiaulpienių lapų salotos
Produktai: 20g vaistinės melisos lapų, 100g kiaulpienių lapų, šaukštas grietinės arba aliejaus, druskos pagal skonį.
❖ Melisos ir kiaulpienių lapus smulkiai supjaustyti, pasūdyti, uždaryti, grietine arba aliejumi.
Raugiant agurkus ir pomidorus
❖ Kiekvieną sluoksnį perdengti melisos, vyšnios ir ąžuolo lapais. Agurkai būna puikios išvaizdos.
Kitos panaudojimos sritys
– Eterinis aliejus vartojamas parfumerijos pramonėje.
– Vaistinė melisa yra medingasis augalas: iš hektaro pasėlio gaunama iki 200kg malonaus skonio medaus.
– Šviežia žole įtrinami aviliai bitėms privilioti ir nuraminti.