Vaistinė šventagaršvė

Angelica archangelica

Botaninis aprašymas:
Dvimetis arba daugiametis 100-250cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, mėsingas, aromatingas, su daugeliu pridėtinių šaknų; nulaužus išsiskiria baltos pieniškos sultys. Stiebas storas, status, apvalus, tuščiaviduris, dryžuotas, viršuje šakotas, apačioje plikas. Lapai 2-3 kartus plunksniški, stambūs(iki 80cm ilgio), pliki, melsvai žalia apatine puse. Lapų makštys stambios, rausvos. Žiedeliai žalsvai arba gelsvai balkšvi, susitelkę dideliuose(20-30 spindulių) skėčiuose. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, vaisiai subręsta rugsėjo mėnesiais. Vaisius- suplotas, žalsvai gelsvas skeltavaisis. Dauginasi sėklomis, jų vienas skėtis užaugina iki 4000. Visas augalas stipriai kvepia. Maistinis, prieskoninis, dekoratyvinis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europa, Rusijos europinė dalis, Vakarų Sibiras.
Lietuvoje auga drėgnose pievose ir krūmynuose, šaltiniuotose upių pakrantėse, raistuose. Apyretis augalas. Niokoti jo sąžalynus draudžiama. Saugomas Gamtos apsaugos įstatymo.

Auginimas:
Šventagaršvę galima auginti. Jai parenkama priesmėlio ar priemolio humusinga dirva saulėtoje vietoje. Sėjamos rudenį(rugsėjospalio mėnesiais) šviežiai surinktos sėklos į 2-4cm gylio vageles, tarpueiliai- 60-70cm. Sėklos prispaudžiamos prie žemės. Pavasarį(birželio mėnesį) daigai retinami 40-50cm atstumu. Jei rudenį sėjama į lysves, pavasarį daigai su 2 tikraisiais
lapeliais persodinami į nuolatinę augimo vietą. Pirmaisiais metais augalai suformuoja 40-60cm skersmens skrotelę, antraisiais dauguma augalų žydi. Žiemoja gerai. Norint gauti stambesnes šaknis, žiedstiebius reikia genėti. Kasmet ravimos piktžolės, purenami tarpueiliai.
* * *
Vaistinė žaliava- šventagaršvių šakniastiebiai su šaknimis. Šaknys kasamos pirmųjų auginimo metų rudenį(rugpjūčio antroje pusėje- rugsėjo mėnesį) arba kitų metų ankstyvą pavasarį(kovo pabaigoje) prieš augalams atželiant. Pavasarį ruošta žaliava būna geresnės kokybės. Šaknys iškasamos, nupurtomos žemės, pašalinama antžeminė dalis arba jos liekanos, apmirusios ir pažeistos šaknų dalys. Šaknys plaunamos šaltame vandenyje, stambūs šakniastiebiai perpjaunami išilgai. Džiovinti paskleidžiama lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Apšildomoje džiovykloje džiovinama 35-45°C temperatūroje, išdėsčius šaknis 5-7cm storio sluoksniu. Išdžiuvę šakniastiebiai yra rausvai rudi, kvapūs, aitroko skonio, lenkiami lengvai lūžta. Žaliava laikoma sandariuose induose sausoje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 2-3 metus. Šakniastiebiuose ir šaknyse yra 0,35-1,9% eterinio aliejaus, iki 30% gleivių, iki 2,0% raugų, krakmolo, dervų, iltosterinų, organinių rūgščių(obuolių, galo, angeliko, valerijonų ir kitų), iki 3,0% asparagino, mineralinių medžiagų, sacharidų; kumarinų: umbeliferono, ostolio; flavanono archangelenono, riebalų rūgščių. Lapuose nemažai furokumarinų, makrociklinio laktono- pentadekanolido, kurie lemia malonų augalų kvapą. Polifenolių šventagaršvės augaluose nedaug(flavonolių- iki 80,0mg%, fenolkarboninių rūgščių- iki 0,25%, raugų- iki 6,0%), tačiau jų kokybinė sudėtis įvairuoja(flavonoliai, flavonai, flavanonai ir kiti).

Vartojimas medicinoje
Vaistinės šventagaršvės jau nuo seno žinomos kaip vaistiniai augalai. Vaistinės šventagaršvės veikliosios medžiagos slopina depresiją, tonizuoja, ramina, normaliziioja centrinę ir vegetacinę nervų sistemos veiklą, turi antiseptinių savybių, stiprina imunitetą, stimuliuoja skrandžio ir žarnyno trakto sekreciją. Slopina rūgimo procesus, veikia kaip spazmolitikai.

Liaudies medicinoje
Šaknys vartojamos kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti, šlapimo išsiskyrimą, mėnesines skatinanti, raminamoji priemonė. Arbatą gerdavo sutrikus virškinimui, viduriuojant. Išoriškai vartodavo trynimams sergant radikulitu, podagra, miozitu.
– Viduramžiais buvo laikomas veiksminga priemone nuo maro.

Nuo nemigos
❖ Paruošti nuovirą. Šaukštelį susmulkintų šaknų užpilti 1,25 stiklinės šalto virinto vandens ir šildyti verdančio vandens vonelėje(kitame, didesniame inde su verdančiu vandeniu) 25-30min, atvėsinti, nukošti ir vartoti po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną 0,5val prieš valgį.

Nuo blogo burnos kvapo
❖ Pusę šaukšto džiovintų vaistinės šventagaršvės šaknų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens. Po valandos nukošti. Skalauti burną 2-3 kartus per dieną. Procedūrą tęsti 5-7 dienas. Vėliau vėl pakartoti.

Maistui
Kaip prieskonis vartojamos visos augalo dalys, tačiau dažniausia šakniastiebiai ir šaknys. Jauni šventagaršvių lapai ir stiebai tinka salotoms, sriuboms, padažams bei konditerijos gaminiams aromatizuoti. Vaistinių šventagaršvių šaknys vartojamos degtinės bei likerių ir žuvies konservų
pramonėje.
– Šventagaršvės šaknys vartojamos benediktino, šartrezo, vermuto, ypač mėgstamų Prancūzijoje, gamyboje.
– Iš šviežių šaknų daroma uogienė ir cukatos, iš džiovintų šaknų- miltai, kurie vartojami kepant duoną ir bandeles.
– Daugelyje Europos valstybių patiekalai, paruošti iš antžeminės šventagaršvės dalies, priskiriami geriausiems daržovinių patiekalams.

Šventagaršvės ir kiaulpienių salotos
Produktai: 100g šventagaršvės lapų, 100g kiaulpienės lapų, krapų ir petražolių lapų, 2 šaukštai grietinės, druskos.
❖ Šventagaršvės lapus aplieti verdančiu vandeniu, supjaustyti, sumaišyti su susmulkintais kiaulpienių lapais, prieš tai pamirkytais pašildytame vandenyje petražolių ir kmynų lapais, įberti druskos ir pagardinti grietine.

Šventagaršvės tyrė
❖ Jaunus vaistinės šventagaršvės lapų stiebus apvytinti, aplieti verdančiu vandeniu, užpilti sirupu ir virti ant silpnos ugnies, kol sutirštės. Ataušinus vartoti kaip marmeladą su pyragais ir blynais.

Kitos panaudojimo sritys
– Šventagaršvių eterinis aliejus naudojamas parfumerijos pramonėje.
– Šventagaršvės- medingi augalai. Žydinčias gausiai lanko bitės.
– Be to, jos naudojamos dekoratyviniuose želdynuose, o žemyn pakabinti ir išdžiovinti žiedynai- sausoms puokštėms. Prieš pradedant vartoti šventagaršvių preparatus rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *