Mažoji kraujalakė greičiausiai yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų. Vidurio ir Šiaurės Europoje ji natūralizavosi ir auga sausose pievose bei pakelėse. Jau nuo XVI amžiaus ji kaip prieskonis ir daržovė auginama daržuose.
Daugiametis atsparus šalčiui augalas užauga iki 40 cm aukščio. Iš tvirtos ilgos liemeninės šaknies iš pradžių išauga tanki ilgakočių pamatinių lapų rozetė. Šviesiai žali plunksniški lapai susideda iš maždaug 17 lapelių. Rausvai žali žiedai sutelkti galvutėmis. Jie skleidžiasi gegužės ir liepos mėnesiais. Augalui būdingas malonus kvapas.
Mažoji kraujalakė mėgsta lengvus kalkingus dirvožemius ir saulėtas augavietes, bet gana gerai auga ir daliniame pavėsyje. Sausrą augalas pakenčia geriau negu per didelį drėgmės kiekį.
Mažosios kraujalakės sėklos pavasarį ar vasaros pradžioje sėjamos tiesiai į lysvę eilutėmis 30 cm atstumu. Augalą galima dauginti ir dalinant. Kad augalas pasidaugintų natūraliai, reikia leisti subręsti sėkloms ir netrukdyti vėjui pernešti žiedadulkių. Norint vešlesnių lapų, vasarą reikia nuolat nupjaustyti žiedynus.
Dantytais kraštais lapus galima skinti nuo gegužės iki lapkričio. Jie švieži susmulkinami ir įmaišomi į patiekalus. Džiovinamas augalas praranda savo subtilų aromatą. Vienintelis tinkamas konservavimo metodas – užšaldyti šviežius lapus.
Mažosios kraujalakės lapai yra pikantiško, šiek tiek panašaus į riešutus, gaivaus skonio. Jos aromatas panašus į agurkų. Jie supjaustomi švieži ir užbarstomi ant patiekalų. Verdami lapai praranda aromatą. Jie ypač tinka kiaušinių ir varškės patiekalams, troškintai žuviai, bulvėms ir daržovėms pagardinti. Be to, mažosios kraujalakės lapų dedama į salotas ir ant sumuštinių. Lapus galima konservuoti aliejuje ir acte. Sumaišytus su petražolėmis, krapais arba peletrūnu mažosios kraujalakės lapus taip pat galima sūdyti.
Augalas dėl jame esančių rauginių medžiagų vartojamas kraujui nuo kenksmingų medžiagų valyti ir virškinimui skatinti, taip pat kaip širdį stiprinanti priemonė. Maro ir kitų didelių epidemijų, tokių kaip cholera, metu mažoji kraujalakė buvo ypač reikšminga. Šiuolaikinėje medicinoje ji vartojama tik kaip pagalbinė priemonė.
Žaliasis padažas
2 kiaušinių trynius, 2 šaukštus garstyčių išplakti lašinant po truputį 8 šaukštus alyvuogių aliejaus ir 2 šaukštus acto, kol susidarys bezė konsistencija. Tada sumaišyti su 250 g rūgščios grietinės, 100 g smulkiai supjaustytų lapų (mažosios kraujalakės, petražolės, svogūnų laiškų, daržinio builio, rūgštynės, vaistinės agurklės, paprastojo rėžiuko) ir 2 smulkiai sukapotais kietai virtais kiaušiniais. Tinka prie bulvių su lupenomis.