Maloniai kvepiantys žiedai po 10—25 susitelkę į purią, daugiašalę kekę. Žiedkočiai išlinkę. Taurelės skiltys plačios. Vainiklapiai stori, rausvi ar balti, beveik apskriti, kiek įgaubti. Liemenėlis ilgesnis už vainiklapius, sustorėjusią viršūne. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisius — suplota, rutuliška dėžutė. Sėklos labai smulkios. Stiebas kylantis, tribriaunis. Lapai odiški, panašūs į kriaušės lapus (nuo to ir augalo vardas), susitelkę stiebo pamatinėje dalyje, žaliuoja per žiemą, išsilaiko 2—3 metus. Daugiametis augalas su trapiu, šakotu šakniastiebiu. Auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, raistuose ant kupstų, papelkiuose, daugiausia paunksnėje, rūgščiuose, pakankamai drėgnuose, puveninguose dirvožemiuose. Augalas nuodingas.
Kriaušlapių yra kelios rūšys, iš jų paminėtinos žalsvažiedė (P. chlorantha) ir mažoji (P. minoi). Zalsvažiedė tamsiai raudonais stiebais, nedideliais, tamsiai žaliais lapais ir šviesiai žaliais, rutulėlin susisukusiais vainiklapiais; auga sausuose, šviesiuose pušynuose. Mažosios kriaušlapės pailgesni lapai, tankesnis žiedynas, labiau gaubti vainiklapiai ir trumpas nesustorėjęs liemenėlis.