Bruknė

BruknesVaccinium viltis-idaea

Botaninis aprašymas:
Žemas daugiametis iki 25cm aukščio krūmokšnis su požeminiais, šliaužiančiais, žvynuotais,
išsišakojusiais ūgliais. Jaunos šakelės pūkuotos. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, buki, stori, odiški, tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais. Lapų gyslos ryškios, plunksniškos. Žiedai maži, truputį kvepia, po 2-8 susitelkę tankiose kabančiose kekėse, nusvirę, balti, rausvo atspalvio. Bruknės žydi gegužės – birželio mėnesiais, neretai ir antrą kartą nuo liepos mėnesio iki rudeninių šalnų. Nunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Vaisius – raudona, sultinga, daugiasėklė 3-8 mm skersmens rūgštaus skonio uoga. Iš pradžių jos
būna žalios, vėliau- baltos, o prinokusiosskaisčiai
raudonos. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kurias išnešioja uogomis mintantys paukščiai. Šviesomėgis.
Maistinis, dekoratyvinis, vaistinis, medingas augalas.

Paplitimas:
Šiaurės ir Vidurio Europa, Azija, Šiaurės Amerika.
Lietuvoje auga retuose šviesiuose pušynuose, kirtimuose, viržynuose, taip pat beržynuose, eglynuose, drebulynuose ir aukštapelkėse. Mėgsta apysausius vidutinio derlingumo rūgščius dirvožemius. Sudaro
sąžalynus. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas.
Lietuvoje natūraliose augimvietėse auga 3 rūšys: bruknė(Vaccinium vitis-idaea), mėlynė (Vaccinium myrtillus) ir vaivoras(Vaccinium uliginosum). Respublikoje bruknynų dėl netinkamo miškų tvarkymo ir melioracijos
mažėja.
Lietuvoje Botanikos(nuo 1969m) ir Miškų(nuo 1981m) institutai ieško būdų, kaip sukultūrinti bruknes, tiria auginimo technologiją, introdukuotas veisles bei natūraliose populiacijose atrinktas formas.

Auginimas:
Bruknės atsparios sausroms ir gali augti žemės ūkio kultūroms netinkančiose dirvose. Sodinti bruknes tinka į įdirbtą, nepiktžolėtą, drėgmei ir orui laidžią dirvą. Prieš sodinimą netręšiama, nes slopinamas šaknijimasis. Dauginama sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklos per žiemą laikomos šaldytuve (+3 – +4°C temperatūroje). Sėklos sėjamos inspekte.
Žemė ruošiama taip: maišoma- pusė iš brukninio pušyno, kita pusė iš tos vietos, kur bus auginama. Sėjama eilutėmis kas 10-15cm, sėklos prieš sėją sumaišomos su smėliu. Vėliau sėjinukai retinami 2cm atstumu. Po metų jie persodinami į nuolatinę auginimo vietą.
Geresnis prigijimas stebimas dauginant jaunų augalų šakniastiebių dalimis arba jų vienametėmis atžalomis. Kasama skirtingose vietose nedideliais ploteliais. Iš 1m2 paruošiama iki 60 atskirų krūmokšnių ir tiek pat vienamečių atžalų su šakniastiebio dalimis. Sodinama kas 10cm. Tarp eilučių paliekama 20cm. Pasodinti augalai auga nelaistomi, bet ravimi ir purenami tarpueiliai. – Lotyniškai bacca- uoga; baccinium- uoginis krūmas.
* * *
Vaistams vartojami lapai ir prisirpusios uogos. Lapai skinami ketvirtaisiais auginimo metais
rugsėjo-spalio mėnesiais. arba pavasarį- balandžio-gegužės mėnesiais; uogos renkamos rugpjūčio
mėnesiais. Rudenį skinami per vasarą užaugę lapai, o anksti pavasarį, nutirpus sniegui- pernykščiai.
Skinama iki augalų žydėjimo. Žaliava toje pačioje vietoje ruošiama kas 4-6 metai. Lapai arba 5-8cm ilgio
šakutės su sveikais lapais paskleidžiami plonu sluoksniu ant medžiagos ar popieriaus gerai vėdinamoje
patalpoje arba užpavėsintoje vietoje, pavartoma. Geriausia džiovinti džiovykloje 35-40°C
temperatūroje. Išdžiuvę lapai nubraukiami nuo šakelių. Tinkamai laikomi lapai vertės nepraranda 3
metus. Uogos renkamos prisirpusios ir džiovinamos džiovykloje ne aukštesnėje kaip 60°C
temperatūroje. Laikoma 1 metus sausoje vietoje.
Sibire bruknių uogos merkiamos į vandenį ir išsilaiko visus metus, nes turi natūralų
konservantą- benzenkarboksirūgštį(benzoinę rūgštį).
Lapuose yra iki 5-10% arbutino, 8-9(15)% raugų, 450-550mg% flavonolių, lenolkarboninių
rūgščių, hidrochinono, galo, elago, chino, ursolio, vyno rūgščių, vitamino C, mikroelementų- mangano,
arseno, vario ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Vaisiuose yra 5,0-8,0(11,0)% sacharidų, iki 2,1% organinių rūgščių(citrinų, glioksilo, obuolių,
oksalo, acto, ir kitų), vitamino C- iki 25mg%, vitaminų B1, B2, karotinoidų, raugų, gliukozido vakcinino,
nedidelis kiekis arbutino.

Vartojimas medicinoje
Bruknės pasižymi šlapimo varomuoju, raminamuoju, priešuždegiminiu, sutraukiančiu,
antiseptiniu veikimu. Tradicinėje medicinoje bruknės lapai, uogos ir jų sultys vartojamos kaip šlapimo
varomoji ir dezinfekuojamoji priemonė nuo visų kepenų ir inkstų ligų bei nuo skrandžio ir žarnyno
negalavimų. Ypač vertinga medžiaga yra arbutinas. Ji skatina inkstų veiklą, mažina uždegiminius
procesus, varo šlapimą.
Bruknių nuovirai ir šalti gėrimai neblogai padeda esant per mažam skrandžio sulčių
rūgštingumui, podagrai, osteochondrozei. Šviežių uogų sultys stiprina ir tonizuoja organizmą, tinka
peršalus, sergant odos bei skrandžio augliais, diabetu. Sultimis galima vilgyti odos išbėrimus ar
žaizdeles.
Vartojant bruknių preparatus reikia gerti daug šarminių elementų turintį mineralinį vandenį.
Lapų preparatus vartoti ne ilgiau kaip 3 savaites.

Liaudies medicinoje
Bruknės lapų nuoviras geriamas viduriuojant, juo skalaujama gerklė prasidėjus anginai. Taip
pat buvo gydoma tulžies ir inkstų akmenligė, podagra, nevalingas šlapinimasis miegant. Jį naudojo
pakilus kraujospūdžiui bei gydant reumatizmą ir nutukimą.
1935m J.Birzinas knygelėje „Gydantieji augalai“ rašė: Jei nepasirinkai bruknių lapų vasarą, tai
pasikask sniege ir rasi. Puslitriui vandens dėk 1-2 saujas lapų ir išvirk. Arbata pataiso apetitą, padeda
nuo pūslės, kraujuoto viduriavimo. Keletą mėnesių geriant ją be pertraukos, padeda nuo reumato.
Gerti tris kartus per dieną po puoduką. Nutukus reikia vaišintis bruknių viralu, kuris ruošiamas su
obuoliais, arbūzais, morkomis ir taip toliau“.
Bruknių uogas vartojo nuo avitaminozės bei išsekus organizmui po sunkių ligų.

Sergant lėtiniu inkstų uždegimu
❖ Imti po šaukštą bruknės, beržo lapų ir vaistinės dirvuolės žolės. Viską gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio
užplikyti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens. Palaikyti 40min ir nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 4 karius
per dieną.

Nuo inkstų akmenligės
❖ 2 šaukštus susmulkintų bruknių lapų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, 30min palaukti ir perkošti.
Antpilą gerti po 1/2 stiklinės 2 karius per dieną.

Nuo šlapimo pūslės uždegimo
❖ Amerikos mokslininkai neseniai nustatė, kad bruknių sultys mažina bakterijų skaičių šlapimo pūslėje,
kartu ir uždegimo pavojų. Tam reikia nors mėnesį laiko gerti vandeniu atskiestas(1:2) bruknių sultis. Taip pat kartu
tinka gerti ir serbentų sultis. Jos didina šlapimo rūgštingumą, tad ligos sukėlėjai nebegali taip lengvai daugintis.

Nuo avitaminozės, peršalimo
❖ Imti po šaukštą bruknių lapų ir uogų, užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, pavirti 5min, nukošti.
Karšią nuovirą pasaldinti medumi ir tuoj pat išgerti. Per dieną reikia išgerti 3 stiklines šio nuoviro.

Nuo gripo
❖ Šaukštą išdžiovintų bruknių lapų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, palaikyti 30min, nukošti ir
gerti po 2 šaukštus 4-5 karius per dieną.

Naktinis šlapimo nelaikymas
❖ 2 šaukštus bruknių lapų ir uogų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens. Palaikyti 30min ir nukošti.
Pusę gauto kiekio(200ml) vaikui sugirdyti per dieną, o kitą pusę- prieš miegą.

Bruknių uogų sultys
❖ Sergant žvyneline, odą vilgyti bruknių uogų sultimis. Tai daryti 4-5 kartus per dieną.

Nuo cukrinio diabeto
❖ Šviežios bruknių uogos gydo diabetą. Sutrintas su cukrumi(nevirtas ir nekonservuotas) bruknių uogas
valgyti 3-4 kartus per dieną po šaukštą. Po 10 dienų daryti pertrauką.

Vitamininė bruknių arbata
❖ Šaukštelį susmulkintų lapų užplikinti stikline(200ml) verdančio vandens. Po 30min nukošti ir arbatą gerti
po 1/2-1 stiklinę kartą per dieną kaip vitamininę ir vidurių veiklą reguliuojančią priemonę.

Maistui
Bruknių uogos vartojamos šviežios, raugintos(su kopūstais), cukruotos, marinuotos. Iš uogų
verdama uogienė, kompotas, sirupai. Uogienę galima virti su kriaušėmis ir obuoliais. Bruknės ne tik
pagerina uogienių skonį, bet ir padeda joms ilgiau išsilaikyti, neprarasti vitamino C. Iš sulčių galima
gaminti vyną, nealkoholinius gėrimus. Uogų dedama į dietinius valgius.

Bruknės su sirupu
❖ Prinokusias uogas perrinkti, nuplauti šaltu vandeniu ir suberti į stiklainį. Į puodą įpilti vandens, cukraus,
įdėti tarkuotos citrinos žievelės ir pavirinti. Išvirusį sirupą perkošti, ataušinti, užpilti ant bruknių. Stiklainį
uždaryti.

Raugintos bruknės
Sirupas: litras vandens, 50g cukraus, 6g druskos, cinamono, kvepiančiųjų pipirų.
❖ Bruknes nuplauti šaltame vandenyje, išdžiovinti, sudėti į sausą emaliuotą indą ir užpilti ataušintu sirupu
taip, kad skystis apsemtų uogas. Skoniui pagerinti į bruknes galima įdėti obuolių(antaninių). Raugintas bruknes
reikia laikyti vėsiai. Dėl jose esančios benzoinės rūgšties uogos gerai išsilaiko.
Raugintos bruknės tinka mišrainėms ir salotoms.

Kitos panaudojimo sritys
-Bruknių tyrelės ir sultys vartojamos ir kosmetikoje. Švelniai rūgščios kaukės, kompresai(iš sulčių) dėl bruknėse esančių fitoncidų, arbutino, vitaminų C ir A minkština veido odą, naikina spuogelius, sumažina odos poras. Geriau tinka riebiai ir normaliai odai.
Bruknės– medingi augalai. Bitės noriai jas lanko ir renka nektarą, žiedadulkes. Iš 1ha bruknyno gaunama iki 200kg medaus.
Sergant inkstų ligomis patariama vengti bruknių lapų preparatų. Prieš pradedant gydytis bruknių preparatais rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.