Kalninė arnika paplitusi Europos kalnuose, taip pat aptinkama pelkėse ir viržynuose. Ištisus šimtmečius ji žinoma kaip vaistažolė. Kadangi radimvietės gamtoje tampa vis retesnėmis, ši rūšis įtraukta į saugomųjų augalų sąrašus. Prancūzijoje ji vadinama „alpiniu tabaku“, nes į miltelius sutrinti lapai buvo uostomi.
Turinys
Augalo savybės
Status stiebas su pailgais kvepiančiais lapais užauga iki 60 cm aukščio. Stambūs ryškiai geltoni žiedynai auga ant nešakoto stiebo. Jie taip pat yra kvapūs ir skleidžiasi, priklausomai nuo orų, nuo birželio iki rugpjūčio, o kartais net iki ankstyvo rudens.
Be eterinių aliejų, arnikos sudėtyje yra flavonų, karčiųjų ir rauginių medžiagų.
Šeima: Astriniai, Asteraceae, kuriai priklauso ramunės, saulėgrąžos ir kiti panašūs augalai.
Sodinimas, auginimas, priežiūra
Augalas mėgsta saulėtas augavietes, tačiau gana gerai auga ir daliniame pavėsyje. Kaip ir gamtoje jam reikia rūgščių nederlingų dirvožemių.
Pavasarį arniką galima pasėti ir paauginti namuose. Sėklos turi būti kuo šviežesnės. Nepamirškite, kad augalą reikia auginti nederlingame substrate, kur yra žemas pH.
Vasaros viduryje daigai persodinami į atvirą gruntą. Jie žydį kitais metais.
Dauginti galima ir šakniniais auginiais. Kadangi arnika gerai auga tik rūgščiuose dirvožemiuose, reikia įmaišyti durpių ar rododendrams skirto substrato ir laistyti tik minkštu lietaus vandeniu.
Pasodinti sode ar vazonuose geltoni arnikos žiedynai atrodo tarsi šviečiantys spalvoti taškeliai. Šalia tamsių spygliuočių jie ypač krenta į akis. Be to, jie ilgai laikosi pamerkti.
A. Chamissonis yra reiklesnė ir geriau auga, jei pavasarį patręšiama kompostu arba trąšomis. Sausomis vasaromis augalus reikia laistyti. Žiemą patartina pridengti šakomis.
Rinkimas ir džiovinimas
Žiedynus geriausia skinti saulėtą dieną ir paskleisti džiūti pavėsyje. Skubant galima džiovinti ir nenatūraliai, pavyzdžiui, orkaitėje, tačiau temperatūra neturėtų viršyti 40ºC. Šakniastiebius galima kasti nuo rugsėjo. Jie taip pat sudžiovinami.
Istorija ir tradicinis panaudojimas
Arnika turi ilgą naudojimo tradicinėje Europos medicinoje istoriją. Vaistinis augalas buvo naudojamas sumažinti skausmui, uždegimams, greičiau pašalinti mėlynėms. Amerikos indėnų gentys naudojo arniką panašiems tikslams. Augalas dažnai buvo ruošiamas kaip kompresas ar arbata, buvo tepamas ant odos arba geriamas.
XVI amžiuje Europoje arnika išpopuliarėjo kaip sumušimų gydymo priemonė, ją kariai naudojo net kovinėms žaizdoms gydyti. Iki XVIII amžiaus arnika buvo naudojama gydyti artritą, reumatą, podagrą.
Šiuolaikiniai naudojimo būdai
Šiandien arnika dažniausiai naudojama kaip homeopatiniai vaistai ir vietiniai preparatai skausmui malšinti ir žaizdoms gydyti. Homeopatiniai vaistai ruošiami skiedžiant arniką vandenyje arba alkoholyje, kad susidarytų labai praskiestas tirpalas. Manoma, kad šios priemonės skatina natūralius organizmo gijimo procesus.
Vietiniai preparatai, kurių sudėtyje yra arnikos, dažnai naudojami skausmui ir uždegimui malšinti, patempus raumenis ir esant kitoms traumoms. Manoma, kad arnika mažina uždegimą ir pagerina kraujotaką paveiktoje zonoje. Kai kurie tyrimai parodė, kad vietiniai arnikos preparatai gali būti veiksmingi skausmui ir patinimui po operacijos sumažinti.
Arnika taip pat kartais naudojama geriamuose papilduose uždegimo mažinimui ir žaizdų gijimo skatinimui. Tačiau geriamųjų arnikos papildų veiksmingumas yra mažiau įrodytas nei vietinis arnikos naudojimas.
Sauga ir atsargumo priemonės
Arnika paprastai laikoma saugia, kai naudojama išoriškai arba kaip homeopatiniai vaistai. Tačiau nurijus didelį kiekį, gali būti toksiška, todėl geriamuosius arnikos papildus reikia vartoti atsargiai.
Arnika taip pat gali sukelti alergines reakcijas kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie yra alergiški kitiems ramunėlių šeimos augalams.
Kalninė arnika liaudies medicinoje
Arnika slopina uždegimą ir padeda esant širdies ir kraujotakos sutrikimams. Arnikos tepalas arba kompresai mažina skausmą esant kraujosrūvoms, sumušimams ir patempimams. Įtrynimai kraujotaką skatinančia arnikos tinktūra padeda esant galvos skausmui ir reumatui. 1-2 šaukštelius tinktūros įpylus į stiklinę drungno vandens gaunamas uždegimą slopinantis tirpalas gerklei skalauti. Dėmesio: kadangi arnika yra nuodinga, skalaujant gerklę tirpalą būtinai reikia išspjauti.
Pažeistą odą patepus arnikos tinktūra, ji greičiau gyja.
Veiksmingas masažo aliejus
Sušildyti 50 ml alyvų aliejaus, juo užpilti šaukštą sudžiovintų arnikos žiedų ir 30 minučių palaikyti tamsioje vietoje. Skystį išmaišyti ir perkošti. Aliejų laikyti tamsiame butelyje šaldytuve.
Arnikos arbata nuo anginos
1-2 šaukštai šviežių ar džiovintų žiedų užpilti puodeliu verdančio vandens. Po 10 minučių perkošti. Rekomenduojama arbatą gerti daug kartų per dieną mažais gurkšneliais. Arbatą galima naudoti kompresams esant negyjančioms ar pūliuojančioms žaizdoms.