Kategorija: Prieskoniniai augalai

Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina

Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium)

Šis trumpaamžis daugiametis augalas yra kilęs iš Kaukazo, bet dėl gydomųjų savybių ir dekoratyvumo paplito ir kitose Europos dalyse. Seniau vaistinis skaistenis buvo vartojamas gimdymo sąrėmiams skatinti. Vienametis arba daugiametis augalas, išaugantis iki 50 cm aukščio, su kiaušiniškais plaukuotais pamatiniais lapais, susidedančiais iš 3-5 porų lapelių. Vasarą išsivysto panašūs į saulutės graižai, sudaryti iš geltonų…

Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea)

Paprastoji rykštenė priklauso Europos natūraliai florai ir dažniausiai aptinkama upių krantuose, taip pat pakelėse ir palei takus. Germanai ją naudojo žaizdoms gydyti, taip pat buvo manoma, kad ji varo šlapimą. Šalčiui atsparus daugiametis augalas užauga iki 1 m aukščio. Jo lapai lancetiški, pražanginiai. Žydi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens. Žiedus sudaro 6-8 mm skersmens…

Baltoji garstyčia (Sinapsis alba)

Baltoji garstyčia yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Azijos regiono, nusidriekiančio nuo Vakarų Azijos iki Indijos rytinės dalies. Ji priklauso senesiems, dar Biblijoje minimiems kultūriniams augalams. Su romėnais baltosios garstyčios sėklos atkeliavo per Alpes ir Vakarų bei Rytų Europoje ji buvo auginama vienuolynų soduose. Nuo to laiko iš jos sėklų pagamintos garstyčios yra tradicinis…

Kalninis dašis (Satureja montana)

Iš pietų Europos kilęs kalninis dašis paplitęs ir Vakarų Europoje. IX amžiuje vienuoliai bedediktinai pervežė jį iš Viduržemio pajūrio kraštų per Alpes. Apie 40 cm aukščio šalčiui atsparus puskrūmis yra su linijiškai lancetiškais, siauriais, pilkai žaliais lapais. Smulkučiai levandų rausvumo arba purpurinės spalvos žiedai formuojasi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Jis susitelkę stačiomis tankiomis varpomis…

Mažoji kraujalakė (Sanguisorba minor)

Mažoji kraujalakė greičiausiai yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų. Vidurio ir Šiaurės Europoje ji natūralizavosi ir auga sausose pievose bei pakelėse. Jau nuo XVI amžiaus ji kaip prieskonis ir daržovė auginama daržuose. Daugiametis atsparus šalčiui augalas užauga iki 40 cm aukščio. Iš tvirtos ilgos liemeninės šaknies iš pradžių išauga tanki ilgakočių pamatinių lapų rozetė. Šviesiai…

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)

Vaistinis šalavijas yra kilęs iš Viduržemio pajūrio kraštų, kur jis labiausiai paplitęs pakrančių srityse. Ištisus šimtmečius buvo vertinamos jo vaistinės ir maistinės savybės. X amžiuje išleistoje knygoje apie žolynus rašoma: „Kodėl žmonės miršta nuo ligų, kai soduose auga šalavijas?“. Visžalis, šiek tiek sumedėjantis puskrūmis gali užaugti iki 60 cm aukščio. Jo pailgi pilkšvai žali, minkštais…

Žalioji rūta (Ruta graveolens)

Žalioji rūta jau kelis šimtmečius auginama Viduržemio pajūrio kraštuose kaip aromatinis ir vaistinis augalas. Vienuoliai žaliąją rūtą atvežė į Europos šiaurę, kur ji viduramžiais buvo vartojama daugiausia akių ligoms gydyti. Iš čia kilęs antrasis jos vardas „akiarūtė“. Žalioji rūta buvo naudojama apsisaugoti nuo maro, nes savo kvapu atbaido žiurkes – ligos sukėlėjų nešiotojus. Žalioji rūta…