Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina
Baltoji garstyčia yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Azijos regiono, nusidriekiančio nuo Vakarų Azijos iki Indijos rytinės dalies. Ji priklauso senesiems, dar Biblijoje minimiems kultūriniams augalams. Su romėnais baltosios garstyčios sėklos atkeliavo per Alpes ir Vakarų bei Rytų Europoje ji buvo auginama vienuolynų soduose. Nuo to laiko iš jos sėklų pagamintos garstyčios yra tradicinis…
Iš pietų Europos kilęs kalninis dašis paplitęs ir Vakarų Europoje. IX amžiuje vienuoliai bedediktinai pervežė jį iš Viduržemio pajūrio kraštų per Alpes. Apie 40 cm aukščio šalčiui atsparus puskrūmis yra su linijiškai lancetiškais, siauriais, pilkai žaliais lapais. Smulkučiai levandų rausvumo arba purpurinės spalvos žiedai formuojasi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Jis susitelkę stačiomis tankiomis varpomis…
Mažoji kraujalakė greičiausiai yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų. Vidurio ir Šiaurės Europoje ji natūralizavosi ir auga sausose pievose bei pakelėse. Jau nuo XVI amžiaus ji kaip prieskonis ir daržovė auginama daržuose. Daugiametis atsparus šalčiui augalas užauga iki 40 cm aukščio. Iš tvirtos ilgos liemeninės šaknies iš pradžių išauga tanki ilgakočių pamatinių lapų rozetė. Šviesiai…
Vaistinis šalavijas yra kilęs iš Viduržemio pajūrio kraštų, kur jis labiausiai paplitęs pakrančių srityse. Ištisus šimtmečius buvo vertinamos jo vaistinės ir maistinės savybės. X amžiuje išleistoje knygoje apie žolynus rašoma: „Kodėl žmonės miršta nuo ligų, kai soduose auga šalavijas?“. Visžalis, šiek tiek sumedėjantis puskrūmis gali užaugti iki 60 cm aukščio. Jo pailgi pilkšvai žali, minkštais…
Žalioji rūta jau kelis šimtmečius auginama Viduržemio pajūrio kraštuose kaip aromatinis ir vaistinis augalas. Vienuoliai žaliąją rūtą atvežė į Europos šiaurę, kur ji viduramžiais buvo vartojama daugiausia akių ligoms gydyti. Iš čia kilęs antrasis jos vardas „akiarūtė“. Žalioji rūta buvo naudojama apsisaugoti nuo maro, nes savo kvapu atbaido žiurkes – ligos sukėlėjų nešiotojus. Žalioji rūta…
Valgomoji rūgštynė yra Europoje natūraliai augantis daugiametis augalas, ypač dažnas šlapiose pievose ir vandens telkinių pakrantėse. Laukinė forma jau antikos laikais buvo žinoma kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Iš jos buvo išvesta stambialapė daržinė rūgštynė (Rumex rugosus, anksčiau vadinta R. Acetosa var. Hortensis), kuri dabar auginama daržuose. Iš tvirtos liemeninės šaknies pavasarį išauga kuokštas stėliškų…
Kvapusis rozmarinas yra kilęs iš Viduržemio pajūrio kraštų, kur jis dažnai natūraliai auga. Jau senovės romėnai ir graikai šį augalą laikė šventu. Jie manė, kad rozmarinas atneša laimę ir saugo nuo piktųjų dvasių. Šiandien Viduržemio pajūrio virtuvė neįsivaizduojama be kvapiojo rozmarino. Tėvynėje šis krūmas gali užaugti iki 2 m aukščio. Vidutinio klimato juostoje jis dažniausiai…
Pirmykštė rabarbaro forma, dar vadinama pontiniu rabarbaru, yra kilusi iš Rytų Azijos. Neįmanoma įsivaizduoti daržo be šio skanaus vitamingo augalo. Daržovinis rabarbaras yra daugiametis augalas. Dirvoje žiemoja jo tvirtos mėsingos šaknys. Kiekvieną pavasarį išauga nauji dideli banguoti lapai. Lapkočiai, priklausomai nuo veislės, būna žali arba raudoni ir gali išaugti iki 90 cm ilgio. Gegužės mėnesį…
Manoma, kad paprastoji portulaka yra kilusi iš Vakarų Azijos. Ji jau ilgą laiką auga Viduržemio pajūrio kraštuose. Prieš keletą šimtmečių šis augalas pateko į Šiaurės ir Vidurio Europą. Paprastoji portulaka turi daug vitamino C, todėl ji buvo vartojama nuo skorbuto. Paprastoji portulaka yra vienametis augalas rausvais, gausiai šakotais stiebais, kurie, priklausomai nuo veislės, būna 15-30…
Viduržemio pajūrio rytinėje dalyje anyžinė ožiažolė jau daugiau kaip 3000 metų yra labai populiarus prieskonis. Iš ten ji paplito po visas Viduržemio pajūrio šalis. Su vienuoliais šis augalas atkeliavo į Europos šiaurinę dalį, tačiau daugiausia jis auginamas saulėtoje Pietų Europoje. Vienametis augalas gali užaugti iki 50-70 cm aukščio. Jo lapai yra trijų skirtingų formų: apatiniai…
