Baltoji garstyčia yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Azijos regiono, nusidriekiančio nuo Vakarų Azijos iki Indijos rytinės dalies. Ji priklauso senesiems, dar Biblijoje minimiems kultūriniams augalams. Su romėnais baltosios garstyčios sėklos atkeliavo per Alpes ir Vakarų bei Rytų Europoje ji buvo auginama vienuolynų soduose. Nuo to laiko iš jos sėklų pagamintos garstyčios yra tradicinis europinės virtuvės komponentas. Šiandieną Europoje baltoji garstyčia aptinkama ir auganti natūraliai.
Tai vienametis augalas, siekiantis maždaug iki 1,20 m aukščio. Sėklos susiformuoja ankštarose, kurios nuo stiebo atsilenkusios beveik horizontaliai. Sėklos yra gelsvai baltos, iš to ir kilo augalo vardas. Iškarpyti arba plunksniškai suskaldyti lapai, kaip ir stiebas, apaugę šeriškais plaukeliais. Skėtiškoje kekėje sutelkti žiedai susiformuoja vasarą.
Baltoji garstyčia yra tikrai nereiklus augalas. Ji mėgsta sausas saulėtas vietas ir ypač puikiai veši kalkinguose humusinguose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose. Kitų bastutinių šeimos augalų, pavyzdžiui, kopūsto, kaimynystės ji nemėgsta.
Sėklos sėjamos pavasarį ar vasaros pradžioje saulėtoje šiltoje vietoje į vazoną arba tiesiai į lysvę eilutėmis 25 cm atstumu. Daigai iš pradžių auga lėtai, todėl juos reikia reguliariai ravėti. Trąšos didina derlių.
Vasarą, kai tik ankštaros pagelsta, galima rinkti baltosios garstyčios sėklas. Derlius yra didesnis, jei augalai nupjaunami prie pat žemės ir surišami į mažus kuokštelius, kad baigtų nokti. Tada sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir dažnai pamaišomos. Kai tik sėklos visiškai išdžiūsta, jas galima konservuoti įvairiuose stiklainiuose. Jauni lapai skinami prieš žydėjimą.
Baltoji garstyčia yra universalus prieskonis, tinkantis prie įvairių riebių mėsos patiekalų ir visų rūšių dešrelių. Ji taip pat pagardina šaltus bei šiltus padažus ir ypač harmoningai derinasi su imbieru, citrina ir svogūnais. Sėklos vartojamos sveikos arba sumaltos į miltelius. Jos yra amerikietiškųjų stalo garstyčių ir bavariškųjų garstyčių pagrindinė sudedamoji dalis. Iš jaunų šviežiai nuskintų lapų galima pagaminti gardžių salotų.
Apie trečdalį baltosios garstyčios sėklų sudaro aliejus. Be to, jose yra baltimų ir sinalbino – kartų skonį suteikiančio glikozido. Garstyčios skatina virškinimą, medžoagų apykaitą, kraujotaką, gydo burnos ertmės uždegimą.
Garstyčių kompresas
Šis garstyčių kompresas buvo naudojamas anksčiau – dar iki antibiotikų atradimo, kaip veiksminga priemonė namų sąlygomis nuo stipraus bronchito: saują garstyčių sėklų smulkiai sutrinti grūstuvėlyje, įpilti 4 šaukštus šilto vandens ir trumpam palikti, kol bus juntamas aštrus garstyčių aliejaus kvapas. Drobę suvilgyti garstyčių ekstraktų, uždėti ant krūtinės ir užkloti dideliu vilnoniu šaliku. Po 20 min. kompresą nuimti.