Žalioji rūta (Ruta graveolens)

ruta-graveolens-zalioji-rutaŽalioji rūta jau kelis šimtmečius auginama Viduržemio pajūrio kraštuose kaip aromatinis ir vaistinis augalas. Vienuoliai žaliąją rūtą atvežė į Europos šiaurę, kur ji viduramžiais buvo vartojama daugiausia akių ligoms gydyti. Iš čia kilęs antrasis jos vardas „akiarūtė“. Žalioji rūta buvo naudojama apsisaugoti nuo maro, nes savo kvapu atbaido žiurkes – ligos sukėlėjų nešiotojus.

Žalioji rūta yra puskrūmio pavidalo, auga stačiai ir mažai šakojasi. Užauga 50-90 cm aukščio. Melsvai žali plunksniški lapai išsidėstę pražangiai, jų kvapas panašus į vyno aromatą. Prieš šviesą matyti daugybė aliejinių liaukučių. Vasarą pasirodo gelsvi žiedai, sutelkti puriomus šluotelėmis, esančiomis šakučių viršūnėse. Be eteriniu aliejų, augalo sudėtyje yra veilkiosios ir aromatinės medžiagos kumarino, rauginių ir karčiųjų medžiagų.

Žalioji rūta geriausiai auga šiltose saulėtose ir sausose augavietėse. Dirvožemis gali būti akmeningas ir nederlingas, bet būtinai gerai laidus vandeniui.

Asmeniniams poreikiams pakanka vieno augalo, kurį geriausia nusipirkti pavasarį sodininkystės parduotuvėje. Vėliau jį galima dalinti arba dauginti auginiais. Galima ir auginti iš sėklų, bet tai ilgiau užtrunka. Kartą įvesta sode, toliau žalioji rūta lengvai pasisėja pati. Augalui nepagailėkite vietos. Rekomenduojamas 30×40 cm atstumas. Žiemai rūtą reikėtų mulčiuoti, o šalto klimato vietovėse – šiek tiek pridengti. Jei pavasarį augalas nukarpomas iki 10-20 cm aukščio, jis tankiai išsišakoja.

Aštroko aromato lapus skinti ir vartoti šviežius galima ištisą vasarą, o dažnai ir žiemą. Pakankamai aromato išlieka ir džiovinant ar ekstrahuojant aliejumi. Lapai yra labai aštraus skonio, todėl pakanka nedidelio jų kiekio.

Smulkiai supjaustyti lapai paskanina salotas ir padažus. Ėrienai, paukštienai ir paštetams suteikia ypatingą skonį, taip pat labai tinka prie sūrio. Be rūtos neįsivaizduojama „Hamburgo ungurių sriuba“, kaip ir gera grapa (itališka vynuogių degtinė – vert.past.).

Žalioji rūta plečia kraujagysles. Todėl nedidelės dozės padeda nuo galvos skausmo, ypač akių srityje. Arbata taip pat veiksminga esant nereguliarioms mėnesinėms, nes jos sudėtinės medžiagos mažina spazmus. Vartodami pačių pagamintus ar homeopatinius preparatus laikykitės rekomenduojamų dozių.

Eteriniai aliejai yra kai kurių kvepalų pagrindas. Aromatingos pagalvėlės su rūta išvarys iš spintos kandis.

Ryškiai geltoni žaliosios rūtos žiedai pilkai žalių lapų fone yra įspūdingas spalvinis akcentas. Ji ypač tinka alpinariumams ir savo kvapu turėtų atbaidyti šunis, kates ir kitus gyvūnus.

Raminamoji arbata

Ši vertinga arbata yra vaistinių augalų mišinys. Ją sudaro po 10 dalių rūtos ir valerijono, po 15 dalių melisos, amalo ir gudobelės lapų bei 5 dalys kmyno vaisių. 2 šaukštelius šio mišinio užpilti ¼ l šilto vandens ir laikyti 10 valandų. Gerti po 2-3 puodelius per dieną. Ruošiant gryną rūtų arbatą šaukštelį lapų užplikyti ¼ l verdančio vandens ir po 5 min. perkošti. Dėl šalutinio poveikio galima gerti ne daugiau kaip 2 puodelius per dieną.

  1 comment for “Žalioji rūta (Ruta graveolens)

  1. gitana
    2011/12/15 at 07:05

    sveiki, kur butu galima rutu zaliu nusipirkti? ar yra Kaune parduotuviu?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.