Pušis ligoms gydyti

Pinus_sylvestris_Watereri_01Pinus sylvestris L. (Pušinių šeima)

Paprastoji pušis yra aukštas, visą laiką žaliuojantis medis. Tai mūsų miškų puošmena, teikianti žmogui sveikatą.
Medis mėgsta augti jauriniame smėlio dirvožemyje ir įvairaus reljefo vietose. Lietuvoje pušų yra daugiau kaip 41% visų miškų bendro ploto.
Vaistinei žaliavai pušų pumpurai ruošiami pavasarį, kai brinksta, sausu oru. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba dirbtinėje džiovykloje. Džiovinti pumpurai turi būti arba sukibę, arba palaidi dervos kvapo, kartaus skonio. Stiklainiuose jie laikomi 2 metus. Iš 10 kg nedžiovintų pumpurų gaunama 3,8-4,0 kg sausų. Pumpuruose yra 1,5% eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro pinenas, limonenas, taip pat esama tanidų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, sakų, daug fitoncidų. Spygliuose – tanidų, mineralinių druskų, eterinio aliejaus, fitoncidų, vitamino C 300 mg%, K, pantoteno rūgšties, karotino. Sėklose – riebalinio aliejaus, baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų.
Apie pušį sukurta daug legendų bei pasakojimų. Jos sakai, milijonus metu. išgulėję Žemės gelmėse, virto gintaru, kuris šiandien yra mūsų puošmena ir pasididžiavimas. Iš jo pramonė gamina daug vertingų gaminių, tarp jų instrumentus ir kraują perpilamuosius indus (kad nesuliptų eritrocitai). Iš gintaro rūgšties gaminamas vitaminas D.
Senovės gydytojai Galenas ir Avicena gintaru traukdavo iš akių svetimkūnius.
Iš pušies sakų gaminamas terpentinas, kurio gydomosios savybės seniai žinomos. Gydoma išoriniais tepalais ar linimentais sergant neuralgija, raumenų uždegimais, reumatu bei podagra.
Sausas pušų medienos distiliacijos produktas – degutas turi dezinfekuojamųjų ir insekticidinių savybių. Jis yra Višnevskio linimento pagrindinis komponentas. Šiuo linimentu gydomos žaizdos ir odos ligos. Iš sudegusios pušų medienos gaminama aktyvioji anglis. Ji geriama sutrikus skrandžio ar žarnyno veiklai bei apsinuodijus.
Iš pušų pumpurų paruošti galeniniai preparatai vartojami inhaliacijoms, atsikosėjimui lengvinti, kvėpavimo takams dezinfekuoti, šlapimui ir tulžiai varyti. Jie slopina uždegimus, veikia antiseptiškai, skystina ant gleivinės esančius uždegimo produktus ir padeda juos pašalinti sergant kvėpavimo takų bei plaučių ligomis.
Iš terpentino gammamas terpinhidratas, kuris, lengvina atsikosėjimą ir valo gleivinę.
Pušų nuovirui 10 g smulkintos žaliavos plikoma emaliuotame inde stikline vandens, uždengiama ir kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 min., aušinama 10 min., perkošiama ir geriama pavalgius po 1-2 valgomuosius šaukštus nuoviro atsikosėjimui pagerinti ir kvėpavimo takams dezinfekuoti. Nuoviras vartojamas inhaliacijai ir skalavimui sergant angina, lėtiniu tonzilitu ir kt.
Iš pušų ekstrakto ruošiamos vonios. Vienai voniai užtenka 50 g sauso pušų ekstrakto arba 100 ml skysto ekstrakto. Vonios temperatūra +35-37°C. Procedūros trukmė -10-15 min. Pušų vonios žinomos nuo seno. Jos tonizuoja organizmą, suteikia jėgų. Šios vonios nerekomenduojamos sergantiems hipertonine ir širdies kraujagyslių ligomis.
Iš pušų spyglių gaminami vitaminų C, K, karotino koncentratai arba vitaminingi gėrimai: 100 g žalių spyglių su trupučiu šalto virinto vandens sutrinama grūstuvėje, užpilama 3 stiklinėmis vandens, parūgštinama citrinos rūgštimi, pavirinama 30 min. verdančio vandens vonelėje, ekstrahuojama 2-3 vai., perkošiama. Geriama pavalgius po 100 ml per dieną.
Pinus-sylvestris-cone-2Pušų pumpurais, sumaišytais su kitais vaistiniais augalais, gydomos kvėpavimo takų ligos (lėtinis bronchitas, branchopneumonija ir kt.). Pvz.: faringitui, tracheitui, anginai, tonzilitui gydyti vartojamas vaistažolių (medetkos žiedų – 15 g, šalavijo lapų – 15 g, vaistinės ramunėlės žiedų -10 g, pušų pumpurų – 15 g, pipirmėtės lapų – 10 g, čiobrelio žolės – 10 g, kraujažolės – 10 g) mišinys. Užpilui 1 valgomasis šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens. Šiltu užpilu skalaujama burnos ertmė.
Pušys skleidžia fitoncidus (lakias medžiagas), kurie šalina iš oro mikrobus ir dulkes. Todėl pušyne lengva kvėpuoti, jame geriau jaučiasi sergantys plaučių ligomis. Pušynų ore visada būna fitoorganinių medžiagų, tačiau biologinio augalų aktyvumo metu (birželio – liepos mėn.) jų pagausėja. Tuo metu nuo spygliuočių miško oro gali padidėti kraujospūdis, padažnėti širdies plakimas, pradėti svaigti galva, pasunkėti kvėpavimas pro nosį ir kt. O žiemą spygliuočių oras gerina kraujospūdį ir kraujotaką. Dėl minėtų priežasčių vasarą pušyne gali blogiau jaustis sergantys hipertonija, širdies išemine liga. Pušims žydint gegužės mėn. širdininkai pušyne jaučiasi neblogai.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *