Vaistinė ramunė

Matricaria recutita

Botaninis aprašymas:
Vienametis 10-40cm aukščio aromatingas augalas. Šaknis liemėninė, plona, šakota, šviesiai ruda. Stiebas status, plikas, dažniausiai šakotas, tuščiaviduris. Lapai pražanginiai, pailgi, bekočiai, plunksniškai suskaldyti. Graižai nedideli, susitelkę į skėtiškas kekes stiebo ir šoninių šakų viršūnėse.
Kraštiniai graižo žiedai liežuviški, balti, baigiant žydėti dažniausiai nulinkę žemyn, o viduriniai dvilyčiai, vamzdiški, geltoni. Žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais, sėklos sunoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Vaisius- pailgas, rusvai žalias lukštavaisis. Dauginasi sėklomis, jų vienas augalas užaugina apie 30000.

Paplitimas:
Visoje Europoje, Indijoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Rusijos europinėje dalyje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje auga laukuose, pakelėse, dykvietėse, bergždynuose, šiukšlynuose. Natūraliai augantis vis rečiau aptinkamas. Dažnai auginamas soduose bei daržuose. Panašią vaistinę vertę turi bevainikė ramunė(Matricaria discoidea). Nuo vaistinės skiriasi tuo, kad jos graižai- be baltų liežuviškų žiedų, tik su vamzdiškais gelsvai žaliais žiedais. Paplitusi visoje respublikoje.

Auginimas:
Auginti parenkamos atviros, saulėtos vietos, derlingos lengvo priemolio arba priesmėlio nepiktžolėtos dirvos. Priešsėlis- pūdymas, žieminiai javai arba kaupiamieji. Dauginama sėklomis. Sėjama eilėmis, tarpueiliai- 60-70cm. Prieš sėją sėklos maišomos su smėliu santykiu 1:5 arba 1:8. Sėklas galima sėti:
• kai sėjami žiemkenčiai- vasarinė sėja; iki žiemos susiformuoja lapų skrotelė, augalai gerai peržiemoja, pradeda žydėti gegužės pabaigoje;
• prieš pat žiemą- rudeninė sėja; augalai sudygsta anksti pavasarį, pradeda žydėti birželio mėnesį;
• pavasarį- pavasarinė sėja; augalai pradeda žydėti liepos mėnesį.
Vasarinės ir pavasarinės sėjos metu sėklos neužžeriamos, tik privoluojamos, sudygsta po 8-10 dienų. Sėjant rudenį, sėklos užžeriamos 0,5cm storio žemių sluoksniu. Geriausia vaistinę ramunę sėti tada, kai sėjami žiemkenčiai arba vėlai rudenį, prieš užšąlant. Dėl savaiminio išsisėjimo toje pačioje vietoje vaistinė ramunė gali augti 2-3 metus. Per vegetaciją 2-3 kartus ravima, purenami tarpueiliai.
* * *
Vaistinei žaliavai vartojami ramunių žiedynai. Vaistinių ramunių žiedynai(graižai) skinami žydėjimo pradžioje kiekvieną dieną, vėliau- kas antrą trečią dieną. Vaistinių ramunių graižai skinami, kai vieno augalo pražysta 5-10 graižų; žiedynsosčiai plokšti, liežuviški žiedai- horizontalioje padėtyje.
Skinama rankomis. Žiedynkočiai turi būti ne ilgesni kaip 3cm. Nuskintus graižus reikia padžiauti per 2-3val, kad jie nekaistų ir džiovinant nepajuoduotų. Žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu(1kg graižų/1m2) ant lentynų, sietų, išklotų popieriumi. Kasdien vartoma. Džiovinama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje(išdžiūsta per savaitę) arba džiovykloje 30-35°C temperatūroje. Labai svarbu, kad žaliava neperdžiūtų(greitai sutrupa), bet neišdžiuvusi- ruduoja. Išdžiuvę ramunių žiedynai turi būti žalsvai geltoni, aromatiški, silpnai kartaus skonio. Paruošta žaliava pakuojama į popieriumi išklotas fanerines dėžes arba popierinius maišus, laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1 metus. Žiedynuose kaupiasi eterinis aliejus(0,3-1,5%),jo sudėtyje yra chamazuleno(skatina pažeistų kūno audinių regeneraciją, slopina skausmus), bisabolo, bisaboleno oksido ir dicikloeterio; taip pat yra
flavonoidų(apigenino, liuteolino ir kvercetino); gleivių, kumarinų, iki 32mg% vitamino C; taip pat polisacharidų ir organinių rūgščių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, sakų, karotino ir kitų veikliųjų medžiagų.

Vartojimas medicinoje
Vaistinė ramunė- vienas iš geriausiai žinomų ir dažniausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus variojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos mokslininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu. Biologiškai aktyvi medžiaga bizabololas neleidžia skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje susidaryti opoms. Jis saugo šiuos organus, stiprindamas jų gleivinės gynybines jėgas, užkirsdamas kelią žalingam poveikiui. Ruošiami ramunių užpilai, ekstraktai ir vartojami ilgesnį laiką 3 kartus per dieną prieš valgį. Gydant sudirgintą skrandį, jų užpilas veikia spazmolitiškai. Ramunėlės slopina uždegimus ir skatina žaizdų gijimą, stiprina organizmo atsparumą aplinkos poveikiui, infekcijoms, švitinimui, nepalankioms oro sąlygoms.

Liaudies medicinoje
Tai pagrindinis vaistas nuo peršalimo ligų. Ramunės vartojamos kaip tulžies išsiskyrimą skatinantis, skausmą ir uždegimus malšinantis vaistas. Labiausiai vaistinė ramunė kaip natūrali gydomoji priemonė padeda sergant gleivinės ligomis: burnos ir ryklės, skrandžio, žarnyno ir bronchų. Tinka vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
– Ypač populiarus ramunėlių nuoviras šeimose, kur yra mažų vaikų- tai pirmas vaistas, kai vaikus kamuoja dujos, jie neramiai miega; ramunėlių nuoviras gydo iššutimus.
– Ramunės preparatai slopina niežulį, švelnina, valo ir tonizuoja odą, ramina skausmus, gydo spuoguotą ar inkštiruotą odą. Jie tinka galvai plauti, nes naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Vonelėse mirkomos suskirdusios bei prakaituojančios kojos.
– Ramunių arbata geriama šilta, mažais gurkšneliais persišaldžius, esant dismenorėjiniams negalavimams.
– Bulgarijoje ramunės preparatais gydomos kepenų ir skrandžio ligos.
– Prancūzijoje vaistinės ramunės preparatais gydomi virškinamojo trakto sutrikimai, jie vartojami pervargus ar peršalus.
– Lenkijoje jos preparatus vartoja apetitui gerinti, sergant skrandžio ligomis.

Sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis
❖ Šaukštą vaistinės ramunės žiedų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, uždengti ir pusę valandos kaitinti verdančio vandens vonelėje. Nukošti ir gerti po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną po valgio.

Nuo bronchito
❖ Imti po 30g džiovintų vaistinės ramunės ir juoduogio šeivamedžio žiedų, gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, palaikyti 20min, nukošti ir kelis kartus per dieną po stiklinę išgerti.

Skrandžio ir žarnyno uždegimams gydyti
❖ 2 šaukštus džiovintos vaistinės ramunėlės žiedų užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens. Uždengus palaikyti 10min, kad pritrauktų. Šilta arbata geriama mažais gurkšneliais nevalgius.

Stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas
❖ Nuovirui pagaminti imti 4 šaukštus džiovintų vaistinės ramunėlės graižų, užpilti 1,5l verdančio vandens, 5-10min virti, nukošti, atvėsinti. Ramunėlių nuoviru patariama trinkti galvą, kad geriau augtų plaukai, jie įgautų auksinį atspalvį ir nebūtų pleiskanų.

Ramunėlių kompresai
❖ 4 šaukštus žaliavos užpilti puse stiklinės(100ml) verdančio vandens, pusę valandos kaitinti verdančio vandens vonelėje, ataušinti. Tyrelės užtepti ant drobinės skiautės ir dėti prie skaudamos vietos sergant reumatu, esant sąnarių skausmams. Šiuos kompresus galima dėti ant nudegimų bei sumušimų.
❖ Išmirkytus ramunėlių žiedus galima dėti ant furunkulų, nudegintų ar sumuštų vietų.
❖ Ėmus peršėti akiai, paraudus vokui, iškilus miežiui dedami, šilti stipraus ramunėlių nuoviro kompresai.

Ramunėlių inhaliacijos
❖ Šaukštą vaistinės ramunės žiedų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens. Jos garais, užsidengus rankšluosčiu galvą, kvėpuoti 10-15min prieš miegą. Inhaliacijomis patariama gydytis sergant bronchine astma, angina, laringitu bei kvėpavimo lakų katarais.

Preparatai mažai toksiški
❖ Vaistinės ramunės preparatai gerai toleruojami, praktiškai nebūna ūminės ar lėtinės intoksikacijos. Kontaktinės ar inhaliacinės alergijos nuo ramunių pasilaiko labai retai. Todėl jų gydomuosius preparatus galima įvairiai vartoti.

Kitos panaudojimo sritys
– Iš vaistinių ramunių paruošta arbata yra skani ir malonaus kvapo, todėl vartojama ne tik kaip vaistas, bet ir kaip puiki profilaktinė priemonė.
– Vaistinių ramunių žaliava vartojama kosmetikoje.
– Graižų užpilas tinka sodo kenkėjams naikinti:
– Kilogramą ramunės graižų užpilti 10l vandens ir laikyti 12val. Perkošus dar įpilti 20l vandens, kuriame ištirpinta 40g ūkinio muilo. Paruoštu preparatu apipurkšti augalus, kuriuos apnikę čiulpiantieji kenkėjai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.